Vičenca – Vikipedija

Vičenca it. Vicenza
Miesto panorama

Vičenca 45°33′00″ š. pl. 11°33′00″ r. ilg. / 45.55000°š. pl. 11.55000°r. ilg. / 45.55000; 11.55000 (Vičenca)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Italija
Regionas	Venetas
Provincija	Vičencos provincija

Gyventojų (2017)	111 980
Plotas	80 km²
Tankumas (2017)	1 400 žm./km²

Vikiteka	Vičenca

Kirčiavimas	Vičencà

UNESCO	(angl.) (pranc.): 712

Vičenca – miestas Veneto regione (šiaurės rytų Italija), 60 km į vakarus nuo Venecijos; provincijos centras. Išvystyta metalurgija, mašinų, chemijos, gumos, tekstilės, siuvimo pramonė. 2017 m. būta 111 tūkst. gyventojų.^[1]

Mieste yra romėnų teatro, tilto ir akveduko liekanos, gotikinė Šv. Lauryno bažnyčia, Paladijo bazilika, XVI a. rūmai (Tiene ir Chiericati), Olimpiko teatras (XVI a.).

Kultūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vičencos miestas yra įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, kaip objekto „Vičencos miestas ir Paladijaus Veneto vilos“, dalis.

Sportas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LR Vicenza Virtus (futbolo klubas);
Vicenza Calcio (futbolas);
Stadio Romeo Menti, futbolo stadionas, kurio talpa 12 tūkst. žiūrovų.^[2]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ http://demo.istat.it/pop2014/index1.html Archyvuota kopija 2020-07-28 iš Wayback Machine projekto.
↑ http://www.vicenzacalcio.com/lo-stadio/ Archyvuota kopija 2015-06-29 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komunos svetainė
LR Vicenza Virtus Klubo svetainė
LR Vicenza Virtus foot.dk Archyvuota kopija 2021-06-10 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai