Sekvojiniai
| Sequoioideae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
| ||||||||||
 Visžalė sekvoja (Sequoia sempervirens) | ||||||||||
 Tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides) | ||||||||||
 Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum) |
Sekvojiniai (Sequoioideae) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos medžių pošeimis.
Sekvojinių pošeimis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sekvojinių pošeimyje trys gentys, kuriose kiekvienoje iki šių laikų išliko po vieną medžių rūšį:
- Metasequoia Miki 1941 - Metasekvojų gentis; tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides).
- Sequoia Endl. 1847 - Sekvojų gentis; visžalė sekvoja (Sequoia sempervirens).
- Sequoiadendron J. Buchholz 1939 - Mamutmedžių gentis; didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum).
Bendri apibūdinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiam medžių pošeimiui priklauso aukščiausi, masyviausi, labai storais kamienais ir vieni tarp ilgiausiai gyvuojančių medžių rūšių. Tik iš šio pošeimio labai įspūdingais duomenimis negali pasižymėti Tikrosios metasekvojos rūšis. Didysis mamutmedis (Generolo Šermano medis) laikomas masyviausiu medžiu planetoje kurio tūris 1489 m³, kai Visžalė sekvoja (Hyperion medis) aukščiausiu medžiu - 115,62 m aukštis. Turi vienus storiausius kamienus. Labai masyviais kamienais pasižymi mamutmedžiai, vieno jų (General Grant medžio) kamieno skersmuo - 8,8 m, tuo tarpu storiausią sekvojos kamieną turi (Lost Monarch medis), jo skersmuo 7,92 m. Mamutmedžiai turi storiausią žievę - iki 91 cm storio. Taip pat mamutmedžiai ir vieni ilgiausiai vegetuojančių medžių, tarp kurių "Muir Snag" medis yra 3266 metų amžiaus. Mamutmedžiai ir sekvojos amžinai žaliuojantys, kai metasekvojos yra lapus metantys medžiai.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sekvojiniai medžiai paplitę labai mažuose arealuose. Vieni jų, Mamutmedžiai bei Sekvojos auga Šiaurės Amerikos žemyno mažam vakarų pakraštyje. Metasekvojos labai retos ir savaime auga ribotam Azijos regione. Mamutmedžiai savaime auga Siera Nevados kalnuose (rytų Kalifornijos). Sekvojos savaime paplitę palei Ramiojo vandenyno pakrantę tik nuo vakarų Kalifornijos vidurio iki pietvakarinio Oregono valstijos pakraščio. Buvo manoma kad Metasekvojos išnykę, bet jos buvo vėl atrastos kinų miškininko Zhan Wang'o kalnuoto regiono nuokalnėse 1943 metais Hubėjaus provincijoje. Jų natūralus paplitimo arealas yra vidurio Kinijoje Sičuano ir Hubėjaus provincijos.
Paleontologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sekvojiniai medžiai labai seni, pirmieji šio pošeimio Sequoia jeholensis medžiai buvo atrasti Juros periodo sluoksniuose Mandžiūrijoje. Suakmenėję liekanos (fosilijos) įrodo, kad jie ypač plačiai buvo išplitę Mezozojaus geologinėje eroje per kreidos periodą. Sekvojinių medžių fosilijos randamos Poliaratyje, Europoje, Šiaurės Amerikoje ir per visą Aziją bei Japoniją. Prasidėjus Žemėje atvėsimams per Eoceno ir Oligoceno epochų pabaigas, dėl ledynmečio šiauriniam Žemės pusrutulyje dramatiškai susitraukė sekvojinių arealas iki labai siaurų regionų. Tad ilgainiui dėl klimatinių pasikeitimų ir Žemės istorijoje nutikusių kitų gamtinių kataklizmų išnyko šios sekvojinių pošeimio genčių rūšys:
- Metasequoia - Metasekvojų gentis:
- Sequoia - Sekvojų gentis:
- Sequoia affinis
- Sequoia chinensis; Augo dabartinėje Kinijos teritorijoje.
- Sequoia jeholensis; Dabar Kinijoje esančios Madžiūrijos teritorija.
- Sequoia langsdorfii
- Sequoia dakotensis; Aptiktos fosilijos Pietų Dakotoje (JAV)
- Sequoia magnifica
- Sequoiadendron - Mamutmedžių gentis:
Grėsmė ir apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Visi sekvojiniai medžiai negausūs ir laikomi nykstančiais. Didysis mamutmedis ir Visžalė sekvoja yra labai pažeidžiami medžiai, prie to prisideda ir jų paplitimas mažame regione. Tikroji metasekvoja laikoma grėsmingai nykstančia rūšimi. JAV, dėl Mamutmedžių ir Sekvojų apsaugos, jų augimo sengirėse buvo įkurti nacionaliniai parkai. Visos šio pošeimio medžių rūšys įrašytos į Tarptautinės raudonosios knygos sąrašus.
Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dvi augančios Kalifornijoje rūšys nuo XIX a. amžiaus pradžios, o Kinijoje nuo 1948 buvo imtos plačiai naudoti sodininkystėje net toli už natūralaus paplitimo arealo ribų. Jos imtos sodinti botanikos soduose, miestų parkuose, privačiose valdose pavienių žmonių, ten kur tinkamas jų augimui klimatas. Jų sodinimas ir auginimas plačiai išplito ir už natūralaus arealo ribų ir gausiai aptinkamos kitose Kalifornijos vietovėse, netoli palei Ramiojo vandenyno pakrantę šiaurės vakarų JAV dalyje, JAV rytų pakrantėje, Kinijoje, JK, Vokietijoje. JAV, ypač esančiuose nacionaliniuose parkuose kur auga Sekvojos ir Mamutmedžiai, yra gausiai turistų lankomos vietos. Sekvojiniai medžiai panaudojami ir kaip papildomų žinių įvairiose mokymo programose priemonė, pažinčiai su Pleistoceno epochos gamtovaizdžio flora.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- jstor.org / A Record of Sequoia from the Jurassic of Manchuria, anglų k.
- monumentaltrees.com / History of the giant sequoia, anglų k.
- nps.gov / Mamutmedžių istorija Archyvuota kopija 2012-02-07 iš Wayback Machine projekto., anglų k. (neaktyvi nuoroda)
- waynesword.palomar.edu / Juros periodo augalai Archyvuota kopija 2007-10-21 iš Wayback Machine projekto., anglų k. (neaktyvi nuoroda)