Sekvojiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sequoioideae
Tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides)
Tikrosios metasekvojos (Metasequoia glyptostroboides) šakelė su lapeliais ir nesubrendusiais mažais kankorėžėliais, kurie morfologiškai panašūs į visžalių sekvojų (Sequoia sempervirens)
Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum)
Didžiojo mamutmedžio (Sequoiadendron giganteum) šakelė su lapeliais ir nesubrendusiais, bet lyginant su visžalių sekvojų ir tikrųjų metasekvojų - dideliais kankorėžiais
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Kiparisiniai
(Wikispecies-logo.svg Cupressaceae)
Pošeimis: Sekvojiniai
(Wikispecies-logo.svg Sequoioideae)
Binomas
Sequoioideae
(Luerss.) Quinn, 2000
Galerija
General Grant tree.jpg
Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum)
Sequoia sempervirens Big Basin Redwoods State Park 9.jpg
Visžalė sekvoja (Sequoia sempervirens)
Metasequoia glyptostroboides in Forest park of Aichi Prefecture.jpg
Tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides)

Sekvojiniai (Sequoioideae) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos medžių pošeimis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiais laikais sekvojinių medžių vosos rūšys paplitusios labai mažuose arealuose.

Buvo manyta, kad tikrosios metasekvojos išnykusios ir buvo žinomos tik iš fosilijų. Atrastos buvo 1943 m. kinų miškininko Zhan Wang'o kalnuoto regiono nuokalnėse Hubėjaus provincijoje, tačiau dar iki 1946 m. nebuvo identifikuotos kaip metasekvojų genties rūšis.[1] Nors po jų atradimo iki mūsų laikų praėjo beveik aštuoni dešimtmečiai, tikrosios metasekvojos ir dabar labai retos ir savaime auga ribotam Azijos regione - Kinijos centro pietuose arba Hunano, Sičuano ir Hubėjaus provincijose.

Visžalės sekvojos ir didieji mamutmedžiai auga Šiaurės Amerikos žemyno mažam vakarų pakraštyje. Visžalės sekvojos savaime paplitusios Kalifornijos šiaurės vakaruose palei Didžiojo vandenyno pakrantę nuo valstijos vidurio vakarų iki Oregono valstijos pietvakarinio pakraščio. Didieji mamutmedžiai savaime auga Kalifornijos centro pietryčiuose - Siera Nevados kalnuose.

Išlikusios sekvojinių gentys ir rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sekvojinių pošeimyje 3 gentys, kuriose kiekvienoje iki šių laikų išliko po vieną medžių rūšį:

Kladograma[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po atliktų daugybės morfologinių ir molekulinių tyrinėjimų, yra daroma tvirta išvada kad sekvojiniai yra monofilinis pošeimis.[2]

Pagal 2021 m. molekulinius įrodymus buvo nustatyti dabartinių sekvojinių (Sequoioideae) rūšių tarpusavio ryšiai, ir buvo nustatyta, kad sekvojiniams yra giminingiausios Athrotaxidoideae pošeimio rūšys, natūraliai paplitusios Tasmanijos saloje. Manoma, kad sekvojiniai (Sequoioideae) ir Athrotaxidoideae viena nuo kitos atsiskyrė juros periode.[3]


Sekvojiniai (Sequoioideae)

Metasekvojos (Metasequoia)

Tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides)




Sekvojos (Sequoia)

Visžalė sekvoja (Sequoia sempervirens)



Mamutmedžiai (Sequoiadendron)

Didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum)







Athrotaxidoideae



Bet 2006 m. pagrįstais nemolekuliniais įrodymais, buvo siūlyta taksodinius (Taxodioideae) laikyti kaip artimiausią sekvojiniams medžių pošeimį.[2]

Apibudinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiam medžių pošeimiui priklauso aukščiausi, masyviausi, labai storais kamienais ir vieni tarp ilgiausiai gyvuojančių medžių rūšių, tik šitais duomenimis negali pasižymėti tikrosios metasekvojos. Didžiųjų mamutmedžių Generolo Šermano medis laikomas masyviausiu medžiu planetoje kurio tūris 1489 m³, kai visžalės sekvojos individas žinomas Hyperion vardu yra aukščiausias - 115,92 m[4] aukščio medis. Labai masyviais kamienais pasižymi didieji mamutmedžiai, ir vieno iš jų Generolo Granto medžio kamieno skersmuo - 8,8 m, tuo tarpu storiausią sekvojos kamieną turi „Lost Monarch“ medis, kurio skersmuo 7,92 m. Mamutmedžiai turi storiausią žievę, kuri gali būti iki 91 cm storio. Taip pat mamutmedžiai vieni ilgiausiai vegetuojančių medžių rūšių, tarp kurių „Muir Snag“ medžiui kaip manoma yra virš 3 500 metų.

Tikrososios metasekvojos yra lapus metantys medžiai, o visžalės sekvojos ir didieji mamutmedžiai yra amžinai žaliuojantys medžiai.

Grėsmė ir apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visi sekvojiniai medžiai negausūs ir laikomi nykstančiais. Didysis mamutmedis ir Visžalė sekvoja yra labai pažeidžiami medžiai, prie to prisideda ir jų paplitimas mažame regione. Tikroji metasekvoja laikoma grėsmingai nykstančia rūšimi. JAV, dėl Mamutmedžių ir Sekvojų apsaugos, jų augimo sengirėse buvo įkurti nacionaliniai parkai. Visos šio pošeimio medžių rūšys įrašytos į tarptautinės raudonosios knygos sąrašus.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvi augančios Kalifornijoje rūšys nuo XIX a. amžiaus pradžios, o Kinijoje nuo 1948 buvo imtos plačiai naudoti sodininkystėje net toli už natūralaus paplitimo arealo ribų. Jos imtos sodinti botanikos soduose, miestų parkuose, privačiose valdose pavienių žmonių, ten kur tinkamas jų augimui klimatas. Jų sodinimas ir auginimas plačiai išplito ir už natūralaus arealo ribų ir gausiai aptinkamos kitose Kalifornijos vietovėse, netoli palei Didžiojo vandenyno pakrantę šiaurės vakarų JAV dalyje, JAV rytų pakrantėje, Kinijoje, JK, Vokietijoje. JAV, ypač esančiuose nacionaliniuose parkuose kur auga visžalės sekvojos ir didieji mamutmedžiai, yra gausiai turistų lankomos vietos. Sekvojiniai medžiai panaudojami ir kaip papildomų žinių įvairiose mokymo programose priemonė, pažinčiai su pleistoceno epochos gamtovaizdžio flora.

Paleobotanika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sekvojiniai medžiai labai seni, pirmieji šio pošeimio Sequoia jeholensis rūšies medžiai buvo atrasti juros periodo sluoksniuose Mandžiūrijoje. Fosilijos įrodo, kad metasekvojos ypač plačiai buvo išplitusios mezozojaus geologinėje eroje per kreidos periodą. Sekvojinių medžių fosilijos randamos Poliaratyje, Europoje, Šiaurės Amerikoje ir per visą Aziją bei Japoniją. Prasidėjus Žemėje atvėsimams per eoceno ir oligoceno epochų pabaigose, dėl ledynmečio šiauriniam Žemės pusrutulyje dramatiškai susitraukė sekvojinių arealas iki labai siaurų regionų.

Išlikusios gentys, bet fosilinės sekvojinių rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąraše surašytos gyvuojančios gentys, ir fosilinės rūšys: Dėl klimatinių pasikeitimų ir Žemės istorijoje nutikusių kitų gamtinių kataklizmų, išnyko šios sekvojinių pošeimio genčių rūšys:

Fosilinės gentys ir rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąraše surašytos fosilinės rūšys ir gentys:[10]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. harvard.edu / THE CHRONOLOGY OF THE “LIVING FOSSIL” METASEQUOIA GLYPTOSTROBOIDES (TAXODIACEAE): A REVIEW (1943–2003); JINSHUANG MA | Harvardo universitetas
  2. 2,0 2,1 sciencedirect.com / Evolution of taxodiaceous Cupressaceae (Coniferopsida); Authors: ChristianSchulz, Thomas Stützel. Ruhr-Universität Bochum, Spezielle Botanik, Universitätsstr. 150, 44780 Bochum, Germany Received 18 October 2005, Accepted 10 March 2006, Available online 11 July 2007. (Organisms Diversity & Evolution Volume 7, Issue 2, 2 August 2007, Pages 124-135)
  3. nature.com / Gene duplications and phylogenomic conflict underlie major pulses of phenotypic evolution in gymnosperms; Gregory W. Stull, Xiao-Jian Qu, Caroline Parins-Fukuchi, Ying-Ying Yang, Jun-Bo Yang, Zhi-Yun Yang, Yi Hu, Hong Ma, Pamela S. Soltis, Douglas E. Soltis, De-Zhu Li, Stephen A. Smith & Ting-Shuang Yi Nature Plants volume 7, pages 1015–1025 | Published: 19 July 2021
  4. newsweek.com / The 25 Tallest Trees in the World; BY TOM FISH ON 10/18/21
  5. researchgate.net / The Evolution and Biogeographic History of Metasequoia; Authors: Ben Le Page, Hong Yang, Midori Matsumoto | December 2005
  6. paleobiodb.org / Lingyuan, Jehol (Jurassic to of China)
  7. paleobiodb.org / Sequoia jeholensis Endo 1951
  8. paleobiodb.org / Lingyuan, Jehol (Jurassic to of China)
  9. paleobiodb.org / Sequoiadendron Buchholz
  10. paleobotany.ru / The most ancient member of the Sequoioideae e the new genus Krassilovidendron Sokolova, Gordenko et Zavialova (Cupressaceae s.l.) from the Albiane Cenomanian of Western Siberia (Russia); Aleksandra Sokolova, Natalia Gordenko, Natalia Zavialova | A.A. Borissiak Paleontological Institute, Russian Academy of Sciences, 123 Profsoyuznaya ulitsa, 117647, Moscow, Russia | Article history: Received 30 December 2016, Accepted in revised form 22 April 2017, Available online 25 April 2017
  11. researchgate.net / Conifers of the 'Baltic Amber Forest' and their Palaeoecological Significance; Project: Baltic amber flora. Authors: Eva-Maria Sadowski, Alexander R. Schmidt, Leyla Seyfullah, Lutz Kunzmann | November 2017

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg