Venecijos lagūna – Vikipedija

45°24′47″ š. pl. 12°17′50″ r. ilg. / 45.41306°š. pl. 12.29722°r. ilg. / 45.41306; 12.29722

Venecijos lagūna (it. Laguna di Venezia; vec. Łaguna de Venesia) – įlanka Italijos šiaurėje, Adrijos jūroje. Čia įsikūręs Venecijos miestas.

Venecijos lagūna driekiasi nuo Silės upės šiaurėje iki Brentos pietuose. Lagūnos plotas siekia 550 km². Apie 8 procentus lagūnos sudaro sausuma (įskaitant ir pačią Veneciją su visomis salomis). Dar 11 procentų teritorijos yra nuolat apsemta vandens ar kanalų. Venecijos lagūna yra didžiausia šlapynė Viduržemio jūros baseine.^[1]

Nuo 1987 m. Venecija kartu su lagūna įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Ilgą laiką Venecijos lagūna buvo apgyvendinta. Tačiau tik po Romos imperijos žlugimo iš žemyninės dalies čia įsikėlė daug gyventojų. Šiandien pagrindiniai lagūnos miestai yra Venecija ir Kjodža lagūnos pietuose. Lido di Venecija ir Pelestrina taip pat apgyvendinti, tačiau jie yra Venecijos dalis. Dauguma Venecijos gyventojų įsikūrę bei sukuriama didžioji dalis ekonomikos miesto oro uoste bei jūrų uoste. Netoli Venecijos esantis Jezolo miestas yra žymus poilsio kurortas.

Pietvakarinė lagūnos dalis priklauso Paduvos provincijai.

2003 m. pradėtas MOSE projektas, skirtas apsaugoti Veneciją ir lagūną nuo potvynių. Projekto metu įrengtos trys mobilios pertvaros Lido, Malamoko ir Kjodžos miestuose. Pertvaros padeda potvynių sezonų metu apsaugoti lagūną nuo Adrijos jūros vandens. Kartu su kitomis priemonėmis lagūna gali atlaikyti vandens pakilimą iki 3 m. Planuojama projektą pilnai baigti 2018 m.^[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Venecijos lagūna iš kosmoso
Venecijos lagūna iš viršaus

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai