Kjodža
Kitos reikšmės – Kjodža (reikšmės).
| Kjodža it. Città di Chioggia | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija |
| Regionas |  Venetas |
| Provincija | Venecijos provincija |
| Meras | Giuseppe Casson |
| Gyventojų | 50 674 |
| Plotas | 185,20 km² |
| Tankumas | 274 žm./km² |
| Altitudė | 2 m |
| Pašto kodas | 30015 |
| Tel. kodas | 041 |
| Tinklalapis | www.chioggia.org |
| Miesto globėjas (-ai) | Šv. Feliksas ir Šv. Fortūnatas |
Kjodža (it. Chioggia) – miestas Italijoje, Veneto regione, Venecijos provincijoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kjodža ir Satomarina Antikoje daug nepasižymėjo, nors juos mini Plinėjus[1] kaip fossa Clodia. Legenda teigia, kad miesto įkūrėjas buvo Klodijus.
Miesto pavadinimas laikui bėgant keitėsi: Klodija, Kluza, Klugija, Kjoca ir Kjodža[2]. Seniausi dokumentai su Kjodžos vardu yra iš VI a., kai miestas priklausė Bizantijai. Miestą sugriovė Italijos karalius Pipinas (anksčiau vadinosi Karlomanu) IX a., bet jis greitai buvo atstatytas kai atsirado druskos gavimo tvenkiniai. Kjodža buvo vadinama Clugia major, o Clugia minor buvo smėlio juosta nutolusi 600 m į Adriją. Laisvas miestas ir vyskupystės centras nuo 1110 m., Kjodža suvaidino svarbų vaidmenį per Kjodžos karą tarp Genujos ir Venecijos. Genuja užėmė miestą 1378 m., o Venecija – 1380 m. birželį. Nors miestas išlaikė dalį savivaldos, buvo pavaldus Venecijai. 1381 m. kovo 14 d. Kjodža sudarė sąjungą su Zadaru ir Trogiru prieš Veneciją. Galiausiai Venecija sutvirtino Kjodžoje valdžią, kai Šibenikas 1412 m. tapo muitų ir druskos pirklių centru su druskos monopoliu Kjodžoje ir visoje Adrijoje.
Žymūs vietiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Giovanni Caboto, tyrinėtojas
- Rosalba Carriera, rokoko dailininkė
- Niccolò de' Conti, tyrinėtojas