Val d'Orča – Vikipedija

43°04′ š. pl. 11°33′ r. ilg. / 43.067°š. pl. 11.550°r. ilg. / 43.067; 11.550

Val d'Orča
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Italija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iv, vi
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1026
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	2004 (28 sesija)
Val d'Orča šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Val d'Orča
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Val d’Orča (it. Val d'Orcia) – Italijos slėnis Toskanoje, besitęsiantis nuo kalvų pietų Sienoje iki Amijatos kalno. Slėnis kupinas švelnių kalvų, taip pat girių bei mažų miestelių, kaip Pjenca, Radikofanis ir Montalčinas.

2004 m. slėnis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

XIX a. geležinkelis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slėnį kerta XIX a. geležinkelio linija. Jos garvežiai, stotelės ir bėgiai buvo atkurti ir turizmui funkcionuoja iki šiol. Geležinkelis jungia mažus Ašano ir Monte Atiko miestelius.

DOC vynuogynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Val d’Orča slėnio vynuogynuose auginamos vynuogės, iš kurių spaudžiamas Sangiovese ir Trebbiano veislės vynas. Šie vynuogynai auginami ir tikrinami kokybės ženklo „Denominazione di origine controllata“. Tokį raudoną vyną bent 60 procentų turi sudaryti Sangiovese veislė, kita dalis gali būti Abrusco veislės ar kitos. Sausą baltą vyną ir Vin Santo sudaro mažiausiai 50 procentų Trebbiano veiaslės vynuogių. Visi „Denominazione di origine controllata“ paženklinti vynuogynai turi sudaryti ne daugiau 10 tonų hektare, o galutinio produkto minimalus alkoholio stiprumas turi būti 12 procentų.^[1]

Filmų vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiame slėnyje dažnai filmuojami filmai. Tarp jų žinomiausi šie:

„Anglas ligonis“ (Anthony Minghella)
„Gladiatorius“ (Ridley Scott)
„8½“ (Federico Fellini)
„Pavogtas grožis“ (Bernardo Bertolucci)
„Vasarvidžio nakties sapnas“ (Michael Hoffman)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficiali slėnio svetainė

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Saunders, Peter Lionel (2004). Wine label language. Firefly Books Ltd. p. 188. ISBN 978-1-55297-720-0.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai