Trebovlės kunigaikštystė
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Теребовлянське князівство Trebovlės kunigaikštystė | ||||
Rusios kunigaikštystė | ||||
| ||||
Sostinė | Trebovlė | |||
Kalbos | senoji slavų | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Atsiskyrė nuo Voluinės | 1084 m., 1084 | |||
- Prijungta prie Haličo | 1141 m. | |||
T(e)rebovlės kunigaikštystė (ukr. Теребовлянське князівство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XI–XII amžiais Galicijos istoriniame regione.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kunigaikštystė suformuota 1084 m., po Voluinės kunigaikščio Rostislavo mirties, kuomet jis Galiciją padalino savo trims sūnums. Vasilko gavo Trebovlę su didelėmis žemėmis. Be pietryčių Galicijos jis valdė ir vakarų Podolę bei Bukoviną.
Vasilko sėkmingai panaudojo stepės tiurkų gentis (berendėjus, torkus, pečenegus) ir plėtė savo kunigaikštystės teritorijas į rytus bei pietus. Jis kolonizavo visą Podolę. Labai sustiprėjo kunigaikštystės miestas Haličas Dniestro slėnyje.
Po Vasilko mirties 1124 m. sostą paveldėjo jo sūnus Jurijus, o Haličą gavo Ivanas. Gana greitai po to, Ivanas perėmė valdžią Trebovlėje, bet jau valdė iš Haličo. 1141 m. jam mirus, Trebovlę ir Haličą perėmė jo pusbrolis Peremyšlio kunigaikštis Vladimiras, kuris sujungė visas tris kunigaikštystes į vieną – Haličo kunigaikštystę.
Trebovlės žemės kurį laiką išlaikė autonomiją Haličo, o vėliau Haličo-Voluinės sudėtyje kaip dalinė kunigaikštystė.
Kunigaikščiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Trebovlės kunigaikščiai priklausė taip vadinamajai Pirmajai Haličo dinastijai (Rostislavičiams):
- Vasilko Rostislavičius (1064–1124)
- Jurijus Vasilkovičius (1124–???)
- Ivanas Vasilkovičius (???–1141)
- Vladimiras Volodarevičius (1141–1153), nuo 1141 kaip Haličo dalis.