Berendėjai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Berendėjai (sen. rus. береньдѣи) – tiurkų klajoklių genčių grupė, XI-XIII a. klajojusi stepėse į šiaurę nuo Juodosios jūros. 1097 m. sudarė sąjungą su pečenegais ir kt. tiurkų gentimis, tapo Rusios vasalais (sudarė juoduosius klobukus). XIII a. pr. į stepes įsiveržus mongolams dalis berendėjų pasitraukė į Bulgariją ir Vengriją, likusieji asimiliavosi su kitomis Aukso Ordos tautomis[1]. Po XIII a. metraščiuose nebeminimi.

Berendėjai laikomi Ukrainos kazokų protėviais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Berendėjai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003