Transmalakinė prekyba

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Transmalakinės prekybos žemėlapis

Transmalakinė prekyba – prekybos tinklas, klestėjęs I mūsų eros tūkstantmetyje. Jis buvo jūrinio šilko kelio, jungusio Kiniją ir Indiją dalis, kirtusi Malakos pusiasalį. Dėl šio tinklo įtakos kūrėsi pirmosios malajų prekybinės valstybės.

Tinklo susiformavimas ir reikšmė

Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą ir pirmaisiais mūsų eros amžiais labai suintensyvėjo prekyba tarp Kinijos ir vakarų šalių, inspiravusi šilko kelio atsiradimą. Tuo pačiu metu formavosi ir jūrinis šilko kelias, ėjęs per Pietų Kinijos jūrą, Andamanų jūrą ir Bengalijos įlanką. Vienas stipriausių uostų Kinijoje, kontroliavęs šią prekybą, buvo Nanhai.

Svarbiausia kliūtis šiame kelyje buvo ilgas ir siauras Malakos pusiasalis bei Kra sąsmauka, užkirtę kelią. Kadangi iš pradžių nežinota galimybė apiplaukti pusiasalį iš pietų, o vėliau trumpinant šį ilgą kelią, ir radosi transmalakinė prekyba, kuomet Malakos pusiasalis buvo kertamas sausuma.

Tam buvo naudojamasi pagrindinėmis pusiasalio upėmis: Muda, Pattani, Peraku, Kelantanu, Pahangu, Muaru ir kitomis, kurių aukštupiai yra mažiausiai nutolę vienas nuo kito. Jomis buvo plaukiama prieš srovę į kalnus, ten kroviniai buvo gabenami iki kitos upės aukštupio, kuomet jau pasroviui buvo leidžiamasi į kitą pakrantę.

Transmalakinės prekybos valstybės

Svarbiausios valstybės

Vystantis šiam tinklui, svarbiausių upių žiotyse susiformavo prekybiniai uostai, aptarnaujantys kinų ir indų pirklius. Jie ilgainiui išaugo į miestus – valstybes ir kontroliuodavo tam tikros upės slėnį.

Malajų salyno istorija
Priešistorė > Austroneziečių migracijos
Hinduizmo laikotarpis:
Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra
Madžapahitas
Islamo laikotarpis:
Melaka, Džohoras, Ačehas, Padžadžaranas, Mataramas, Brunėjus, Gova, Ternatas
Kolonijinis laikotarpis:
Ispanijos Rytų Indijos, Nyderlandų Rytų Indija, Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, Šiaurės Borneo
Nepriklausomybės laikotarpis:
Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras
Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Gova, Molukai, Filipinai

Pats parankiausias kelias buvo Muda-Pattani kelias, todėl čia pirmiausia ir suklestėjo miestai. Prie Mudos upės žiočių atsirado Kedahas, o prie Pattani – Langkasuka. Indų, malajų ir kinų istoriniai šaltiniai mini ir tokias valstybes kaip Panpan (Terenganu?), Ganga Negara (Perakas), Čitu (Kelantanas), Pahangas ir kitas. Stipri valstybė šiaurėje buvo ir Tambralinga, kontroliavusi teritorijas ties Kra sąsmauka.

Visos šios valstybės payrė labai stiprią indų kultūros įtaką, propagavo hinduizmą ir budizmą. Jose jau randama ankstyvųjų įrašų indišku palavų raštu. Archeologiniai kasinėjimai parodo, kad krašte buvo statomos indiško stiliaus šventyklos.

Langkasukos hegemonijos ribos

Hegemonijos

Nuo pat transmalakinės prekybos atsiradimo Malakos pusiasalyje viena kuri nors valstybė įgydavo hegemoniją. Svarbiausios hegemonės regione buvo trys.

I tūkstantmečio viduryje stipriausia valstybė buvo Langkasuka, kuri įgijo hegemoniją daugumoje transmalakinės prekybos miestų (nors šie išlaikė dalinę autonomiją), kontroliavo visą Malakos pusiasalio šiaurinę dalį.

Nuo VIII a. pabaigos Langkasukos teritorijas nukariavo ir šiame regione įsigalėjo malajų valstybė Šrividžaja, kilusi iš Sumatros salos. Jos įtakoje čia paplito malajų kalba, kultūra, buvo statoma savito stiliaus architektūra.

Po XI a. vidurio tamilų Čolos imperijos invazijos, Šrividžajos įtaka regione apsilpo. Ilgainiui ja pakeitė Tambralinga, kurios klestėjimo viršūnė buvo XIII a. Tambralinga kontroliavo didžiąją dalį senųjų Langkasukos teritorijų, sukurdama 12 provincijų miestų tinklą, kuris driekėsi nuo Kelantano pietuose iki Kra sąsmaukos šiaurėje. Be to, Tambralinga vykdė invazijas į Ceiloną.

Dėl Tambralingos įtakos XIII a. didžiąją dalį Malajų salyno apjungusi javiečių valstybė Madžapahitas šio regiono beveik nekontroliavo, o XIV a. buvusias Tambralingos žemes pasidalino su Tailandu (tuomet Sukotajus).

Transmalakinės prekybos pabaiga

Transmalakinės prekybos tinklui smūgį sudavė tobulėjantys laivai ir atrasta galimybė apiplaukti Malakos pusiasalį iš pietų. Keliai upėmis buvo užmirštami, o išaugo Malakos sąsiaurio uostų, tokių kaip Melaka, reikšmė.

Įsigalėjus islamui, dauguma prekybinių valstybių buvo įjungtos į Melakos sultonatą, tačiau Kedahas ir Langkasukos įpėdinė Pattani dar ilgam išsaugojo savo reikšmę.

Tačiau transmalakinės prekybos problema nėra išnykusi ir dabar. Malakos pusiasalis trukdo intensyviai prekybai, todėl yra kuriami projektai iškasti kanalą per Kra sąsmauką, kuris gerokai sutrumpintų kelius.