Terenganu
- Šis straipsnis yra apie šiuolaikinę Malaizijos valstiją. Istorinė Terenganu valstybė aptariama straipsnyje Terenganu sultonatas.
| Terenganu Terengganu | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+8) ------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]]) | |||||||
| Valstybė |  Malaizija
| ||||||
| Regionas | Vakarų Malaizija | ||||||
| Administracinis centras | Kvala Terenganu | ||||||
| Apygardų skaičius | 7 | ||||||
| Sultonas | Mizanas Zainalas Abidinas | ||||||
| Gyventojų | 1 209 400[1] | ||||||
| Plotas | 13 035 km² | ||||||
| Tankumas | 93 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | www.terengganu.gov.my | ||||||
 Vikiteka |
TerenganuVikiteka | ||||||
Terenganu (malaj. Terengganu) – viena Malaizijos valstijų rytinėje Malakos pusiasalio pakrantėje. Ribojasi su Kelantanu ir Pahangu vakaruose. Ilgą laiką buvo skurdžiausia Malaizijos valstija, tačiau atradus naftos, ji labai praturtėjo. Administracinis centras – Kvala Terenganu.
_%E2%80%93_Jenagor,_Hulu_Terengganu_20241012.jpg)
.jpg)
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Terenganu valstija daugiausia kalnuota ir retai gyvenama, o dauguma gyventojų susitelkę pakrantės lygumoje, prie upių žiočių. Kalnus rengia miškai. Aukštis iki 4984 m (Lavito kalnas). Pagrindinė upė – Terenganu.[2] Ant jos įrengtas didžiausias šalyje Kenjiro tvenkinys. Pietvakarinėje pusėje yra dalis Taman Negaros nacionalinio parko. Terenganu valstijai priklauso keletas salų Pietų Kinijos jūroje – Redangas, Perhentiano salos ir kt.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis valstijoje (2010 m.): malajai ir kiti bumiputerai (batekai, semak beriai) – 97,0 %, kinai – 2,6 %, indai (daugiausia tamilai) – 0,2 %, kiti – 0,1 %.[3] Tai pati homogeniškiausia Malaizijos valstija. Religinė sudėtis (2020 m.): musulmonai – 97,3 %, budistai – 2 %, hinduistai – 0,2 %, krikščionys – 0,2 %.[4]
Didžiausi miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kvala Terenganu – 315,6 tūkst. gyventojų (2010 m.)
- Kemamanas – 86,1
- Dungunas – 50,2
- Paka – 18,5
- Kertehas – 18,3
- Marangas – 17,3
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausia ūkio šaka – naftos bei gamtinių dujų gavyba bei perdirbimas.[5] Taip pat verčiamasi žvejyba, auginami ryžiai, kokospalmės, aliejinės palmės. Vystomas turizmas. Eksportuojama nafta ir jos produktai, geležies rūda, kaučiukas, kopra, sūdyta ir džiovinta žuvis.[2]
Administracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Terenganu padalintas į šias apygardas:
- Kvala Terenganu
- Hulu Terenganu
- Besutas
- Setiu
- Marangas
- Dungunas
- Kemamanas
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki sultonato
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiose srityse prie Terenganu upės tikriausiai nuo seno buvo Transmalakinės prekybos centras, prekiaujantis su Kinija. Kurį laiką jis buvo valdomas malajų valstybės Šrividžaja, vėliau – javiečių valstybės Madžapahito.
Islamas į šias vietas atėjo XIII ar XIV a. Netrukus šios vietos atsidūrė Melakos sultonato hegemonijoje. 1526 m. šį sultonatą pakeitė Džohoro sultonatas, tačiau ilgainiui jis nusilpo, o XVII a prarado įtaką. Šiokią tokią įtaką šioms vietoms turėjo šiaurėje esanti Pattani valstybė.
Terenganu sultonatas (nuo 1724 m.)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Terenganu teritorija kaip atskira valstybė buvo suvienyta 1724 m., įkūrus Terenganu sultonatą. Nuo XIX a jis papulė į Siamo įtakos sferą, kurioje, tačiau, išlaikė nemažą autonomiją ir pasiekė ekonominį klestėjimą.
1909 m. britų-Siamo Terenganu perėjo britams ir tapo Britų Malajos sudėtine dalimi, Nefederacine malajų valstija.
Japonų okupacijos laikais per Antrąjį pasaulinį karą Terenganu vėl perėjo Tailandui, tačiau po karo vėl grįžo britams. 1946 m. jis įsijungė į Malajos Sąjungą, o 1948 m. – į Malajos Federaciją, tapdamas viena iš Malaizijos valstijų. Jame išlikusi sultono institucija ir nuo XVIII a. besitęsianti dinastija.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ States & Federal Territories: Malaysia. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 Terengganu. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ „2010 Population and Housing Census of Malaysia“ (PDF) (malajiečių ir anglų). Department of Statistics, Malaysia. Suarchyvuotas originalas (PDF) September 28, 2011. p. 11
- ↑ „2010 Population and Housing Census of Malaysia“ (PDF) (malajiečių ir anglų). Department of Statistics, Malaysia. Suarchyvuotas originalas (PDF) September 28, 2011. Nuoroda tikrinta 17 June 2012. p. 13
- ↑ „PM: Oil and gas industry the backbone of Terengganu's rapid development“. The Star (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-04-23.
