Džohoro sultonatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Musulmoniška malajų valstybė:
Kesultanan Johor
Masjid Negeri Sultan Abu Bakar.JPG
Šalis: Malaizija
Vėliava: Veliava Johore1855.gif
Tautos: Malajai
Valstybės: 1526-dabar
Miestai: Džohor Lama, Džohor Bahru
Valdovai: Sultonas

Džohoro sultonatas (malajų kalba: Kesultanan Johor) – istorinė musulmoniška valstybė, Malakos pusiasalyje egzistavusi nuo 1526 m. Tai buvo vienas iš dviejų Melakos sultonato palikuonių, XVI a stipriai kontroliavęs prekybą Malakoje ir rytų Sumatroje. Oficialiai sultonato egzistencija nėra nutraukta. Jis yra įjungtas į Malaizijos sudėtį kaip Džohoro valstija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įkūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Džohoro sultonatas yra tiesioginis Melakos sultonato įpėdinis. 1511 m Portugalams paėmus Melaką, jos paskutinis sultonas Mahmud Šahas pabėgo į Pahangą. Vėliau jis įsitvirtino Bintano saloje, kol 1526 m portugalai jo tvirtovės nesugriovė. Tada sultonas pabėgo į Sumatrą, kur mirė, palikdamas du sūnus.

Sūnus Muzafar Šahas įkūrė Perako sultonatą, o kitas sūnus, – Alauddin Riajat Šahas, – įsitvirtino salose, įkurdamas Džohoro sultonatą.

Klestėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Džohoras nebepajėgė atkurti buvusios Malakos sultonato galybės. Tačiau jam priklausė nemažos teritorijos, įskaitant Pahangą, Selangorą, Negeri Sembilaną ir Sumatros rytines teritorijas. Dar šimtą metų jis išlaikė malajų hegemoniją, kovodamas su portugalais ir Ačehu, kurio sultonatas tapo stipriausiu prekybiniu konkurentu.

XVII a salyne pasirodžius olandams, Džohoras sudarė su jais sąjungą ir padėjo iš portugalų atimti Melaką. Šis miestas olandams išliko iki pat XIX a.

Smukimas[taisyti | redaguoti kodą]

Maždaug tuo metu Džohoras patyrė byrėjimo grėsmę. Nuo jo siekė atsiskirti atskiros dalys. Džambi sultonatas ne kartą norėjo ištrūkti iš Džohoro hegemonijos, kas 1666 ir 1673 m sukėlė karus. Nors galutinį karą laimėjo Džohoras, jo silpnėjimas buvo neišvengiamas.

Pačioje XVIII a pradžioje prasidėjo įpėdinystės neramumai. 1699 m. mirus sultonui Mahmud Šahui II, jis nepaliko įpėdinio. Todėl jo viziris (bendahara) nelegaliai pasiskelbė sultonu Abdul Džalil IV. Tuo pasinaudojo minangkabau ir bugiai. Pirmieji iškėlė savo kandidatą Radžą Kecilį, kuris tapo sultonu, o Abdul Džalilis IV buvo nužudytas. Bugiai, tuo tarpu parėmė šio sūnų Radžą Sulaimaną, kurį 1722 m. pasodino į sostą. Tai nulėmė labai stiprią bugių įtaką sultonate po šio įvykio. Nuo 1760 m. tikroji šalies valdžia susikoncentravo temengung (valdytojo) rankose, o sultonai tapo jų marionetėmis.

Sultonato silpnumas nulėmė praradimą visų sričių Sumatroje, o taip pat ir Malakos pusiasalyje: atsiskyrė Pahangas, Selangoras, Negeri Sembilanas.

1819 m. į sultonato gyvenimą įsikišo Malaja susidomėję britai. Jie nuvertė sultoną Abdul Rahmaną, vietoj jo pasodindami Hussein Šahą. Už tai jie gavo vieną sultonato salą – Singapūrą. Tai sukėlė sultonato skilimą, mat atsiskyrė Riau salos, suformavę atskirą Riau-Linga sultonatą. Šis liko bugių rankose.

Modernizacija[taisyti | redaguoti kodą]

1855 m. visas sultonato valdymas buvo oficialiai perduotas temengong Ibrahimui, kuris pradėjo šalies modernizaciją. Jo sūnus, 1862 m. atėjęs į valdžią, 1866 m. titulavosi sultonu Abu Bakru, o senasis sultonas Ali liko valdyti Muare. 1877 m. Muaras prijungtas prie Džiohoro. Abu Bakro laikais pradėta intensyvi sultonato modernizacija. Sostinė perkelta į Džohor Bahru, išleista konstitucija, pertvarkyta administracija. Sultonatas ėmė greitai turtėti dėl kaučiuko ir palmių aliejaus gamybos.

Nepaisant to, 1914 m. Džohoras tapo Britų Malajos sudėtine dalimi, Nefederacinėmis Malajų Valstijomis. Tai buvo paskutinė kolonizuota malajų valstybė.

Džohoro sultonų sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Musulmoniškos malajų valstybės Malajaorn.PNG
Malakos pusiasalis: Kedahas | Pattani | Kelantanas | Terenganu | Melaka | Perakas | Džohoras | Pahangas | Lingga-Riau
Sumatra: Samudera | Langkatas | Deli | Asahanas | Siakas | Pelalavanas | Indragiri | Džambi | Palembangas | Borneo: Pontianakas | Sukadana | Simpangas