Smilkalų kelias
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Smilkalų kelias arba ladano kelias – prekybinių kelių tinklas, kuriuo nuo pat senovės laikų buvo gabenami smilkalai (ladanas) iš pietinės Arabijos pusiasalio dalies į Mesopotamiją, Levantą, Egiptą, Viduržemio jūros regioną. Šis prekybinis kelias labiausiai klestėjo tarp VII a. pr. m. e. ir II a. m. e. Juo taip pat būdavo gabenami kiti smilkalai (pvz., mira), indiški prieskoniai, brangakmeniai, perlai, dramblio kaulas, šilkas, tekstilė, auksas, plunksnos ir kitos brangios prekės.
Senovės egiptiečiai gaudavo smilkalus, retą medieną iš taip vadintos Punto žemės (regiono, kuris apėmė dab. Somalį, Eritrėją, dalį Arabijos pusiasalio). Čia dauguma gerybių patekdavo laivais iš Indijos. Vienas pagrindinių senovės arabų uostų prie Persijos įlankos buvo Gerha. Į ją patekdavo įvairios prekės iš Pietų Azijos. Iš čia smilkalai ir kitos prekės gabenti į Babiloną. Jemenas ir Omanas buvo svarbūs ladano tiekėjai regione (Ladano žemė). Šaltiniuose rašoma, kad asirai užėmė Gazą, siekdami kontroliuoti smilkalų gabenimą iš Pietų Arabijos. Ladanas iš Chor Rori uosto Dofare laivais gabentas iki Šabvos Jemene. Iš ten karavanų keliais ladanas keliavo į Saabą, Mainą, tolyn į šiaurę iki pat Palestinos. Nabatėjams užėmus Petrą, jie perėmė ir smilkalų kelio kontrolę. Vėliau graikai ir romėnai ėmė ieškoti alternatyvių kelių, prekiauti su Indija aplenkiant Arabiją. Po II a. smilkalų kelio reikšmė sunyko, atsirado alternatyvūs prekių gabenimo maršrutai. Pietų Arabijos kraštai persiorientavo prie kavos auginimo ir prekybos.
Atskiros Smilkalų kelio dalys įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą: ladano gavybos sritis Omane (Ladano žemė) bei buvusių nabatėjų prekybinių miestų (Haluca, Mamšitas, Avdatas, Šivta) griuvėsiai Negevo dykumoje.