Perakas
- Šis straipsnis yra apie šiuolaikinę Malaizijos valstiją. Istorinė Perako valstybė aptariama straipsnyje Perako sultonatas. Upė aptariama straipsnyje Perakas (upė).
| Perakas Perak | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Malaizija
| ||||||
| Regionas | Vakarų Malaizija | ||||||
| Administracinis centras | Ipohas | ||||||
| Apygardų skaičius | 13 | ||||||
| Sultonas | Nazrin Šahas | ||||||
| Gyventojų | 2 540 400[1] | ||||||
| Plotas | 21 006 km² | ||||||
| Tankumas | 121 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 2183 m (Korbu k.) | ||||||
| ISO 3166-2 | MY-08 | ||||||
| Tinklalapis | www.pahang.gov.my | ||||||
 Vikiteka |
PerakasVikiteka | ||||||
Perakas (malaj. Perak) – viena Malaizijos valstijų vakarinėje Malakos pusiasalio pakrantėje. Ribojasi su Kedahu ir Penangu šiaurėje, Kelantanu ir Pahangu rytuose, Selangoru pietuose. Administracinis centras – Ipohas, sultono rezidencija – Kvala Kangsaras.
Krašto pavadinimas siejamas su malajų žodžiu perak – „sidabras, alavas“.[2]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didelę dalį teritorijos užima Perako upės, kertančios valstiją iš šiaurės į pietus, žemuma. Į rytus nuo jos kyla Keledago kalnagūbris, į vakarus – Bintango kalnagūbris. Malakos sąsiaurio pakrantėje taip pat driekiasi žemumos. Kalnuose daugiausia veši miškai, teritorijos retai gyvenamos.[3] Tailando pasienyje sudarytas Belumo-Temengoro nacionalinis parkas.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo kolonijinių laikų svarbiausia ūkio šaka buvo alavo gavyba. Dabar kalnakasyba tebėra vykdoma, ypač Kintos slėnyje, tačiau taip pat auginami ryžiai, tabakas, kokospalmės, kaučiukmedžiai, kasama geležies rūda, akmens anglys. Žvejyba. Ant Perako upės įrengta hidroelektrinė, sudarytas Čenderoho tvenkinys.[3]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2010 m. 52,0 % valstijos gyventojų buvo malajai, 29,0 % – kinai, 11,0 % – indai (daugiausia tamilai, taip pat malajaliai, telugai, pandžabai), 2,7 % – kiti bumiputerai (semajai, džahajai, temiarai, kintakai, lanohai). 2010 m. 55,3 % gyventojų buvo musulmonai, 25,4 % – budistai, 10,9 % – hinduistai, 4,3 % – krikščionys, 1,7 % – kinų liaudies religijų išpažinėjai.[4]
Didžiausi miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ipohas – 665,6 tūkst. gyventojų (2010 m.)
- Taipingas – 245,2
- Teluk Intanas – 78,1
- Simpang Empatas – 44,9
- Sungai Simputas – 32,5
- Kvala Kangsaras – 32,4
- Lumutas – 31,5
- Batu Gadžahas – 31,5
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki sultonato
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiose srityse prie Perako upės nuo seno buvo Transmalakinės prekybos centras, tapatinamas su induizuota karalyste Ganga Negara. Nuo VIII a. ši teritorija buvo valdoma malajų valstybės Šrividžaja, vėliau – javiečių valstybės Madžapahito. Nuo XIV a. dabartinio Perako teritorijos atsidūrė Melakos sultonato hegemonijoje, čia įdiegtas islamas.
Perako sultonatas (nuo 1528 m.)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1511 m. portugalams užėmus Melaką, vienas iš dviejų sultono įpėdinių Muzafar Šahas 1528 m. įkūrė Perako sultonatą. Dėl svarbios strategiškai padėties, taip pat dėl gausių išteklių, sultonatas per XVI–XVIII a. buvo stipresnių kaimynų Džohoro, Ačeho ir kitų taikinys. Per XVII–XVIII a. sultonato pakrantėse siekė įsitvirtinti Nyderlandų kolonijinė imperija, čia siautė bugiai, grėsmę kėlė Siamas.
1874 m. sultonato politikoje įsigalėjo britai. 1896 m. jis kartu su kitais pro-britiškais sultonatais sudarė Britų Malają ir buvo laikomas Federacine malajų valstija.
1948 m. Perakas įsijungė į Malajos Federaciją, tapdamas viena iš Malaizijos valstijų. Jame išlikusi sultono institucija ir nuo XVI a. besitęsianti dinastija.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Perak: Malaysia. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
- ↑ „Origin of Place Names – Perak“. National Library of Malaysia. 2000.
- ↑ 3,0 3,1 Perak. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ „Taburan Penduduk dan Ciri-ciri asas demografi (Population Distribution and Basic demographic characteristics 2010)“. Department of Statistics, Malaysia. 2010. p. 13
