Pereiti prie turinio

Perakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šis straipsnis yra apie šiuolaikinę Malaizijos valstiją. Istorinė Perako valstybė aptariama straipsnyje Perako sultonatas. Upė aptariama straipsnyje Perakas (upė).
Perakas
Perak
Perako vėliava Perako herbas
Valstybė Malaizijos vėliava Malaizija
Regionas Vakarų Malaizija
Administracinis centras Ipohas
Apygardų skaičius 13
Sultonas Nazrin Šahas
Gyventojų (2023) 2 540 400[1]
Plotas 21 006 km²
Tankumas (2023) 121 žm./km²
Aukščiausia vieta 2183 m (Korbu k.)
ISO 3166-2 MY-08
Tinklalapis www.pahang.gov.my
Vikiteka PerakasVikiteka

Perakas (malaj. Perak) – viena Malaizijos valstijų vakarinėje Malakos pusiasalio pakrantėje. Ribojasi su Kedahu ir Penangu šiaurėje, Kelantanu ir Pahangu rytuose, Selangoru pietuose. Administracinis centras – Ipohas, sultono rezidencija – Kvala Kangsaras.

Krašto pavadinimas siejamas su malajų žodžiu perak – „sidabras, alavas“.[2]

Kintos slėnis
Kvala Sepetango žvejų kaimas
Hinduistų šventykla Ipohe

Didelę dalį teritorijos užima Perako upės, kertančios valstiją iš šiaurės į pietus, žemuma. Į rytus nuo jos kyla Keledago kalnagūbris, į vakarus – Bintango kalnagūbris. Malakos sąsiaurio pakrantėje taip pat driekiasi žemumos. Kalnuose daugiausia veši miškai, teritorijos retai gyvenamos.[3] Tailando pasienyje sudarytas Belumo-Temengoro nacionalinis parkas.

Nuo kolonijinių laikų svarbiausia ūkio šaka buvo alavo gavyba. Dabar kalnakasyba tebėra vykdoma, ypač Kintos slėnyje, tačiau taip pat auginami ryžiai, tabakas, kokospalmės, kaučiukmedžiai, kasama geležies rūda, akmens anglys. Žvejyba. Ant Perako upės įrengta hidroelektrinė, sudarytas Čenderoho tvenkinys.[3]

2010 m. 52,0 % valstijos gyventojų buvo malajai, 29,0 % – kinai, 11,0 % – indai (daugiausia tamilai, taip pat malajaliai, telugai, pandžabai), 2,7 % – kiti bumiputerai (semajai, džahajai, temiarai, kintakai, lanohai). 2010 m. 55,3 % gyventojų buvo musulmonai, 25,4 % – budistai, 10,9 % – hinduistai, 4,3 % – krikščionys, 1,7 % – kinų liaudies religijų išpažinėjai.[4]

Didžiausi miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiose srityse prie Perako upės nuo seno buvo Transmalakinės prekybos centras, tapatinamas su induizuota karalyste Ganga Negara. Nuo VIII a. ši teritorija buvo valdoma malajų valstybės Šrividžaja, vėliau – javiečių valstybės Madžapahito. Nuo XIV a. dabartinio Perako teritorijos atsidūrė Melakos sultonato hegemonijoje, čia įdiegtas islamas.

Perako sultonatas (nuo 1528 m.)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Perako sultonatas.

1511 m. portugalams užėmus Melaką, vienas iš dviejų sultono įpėdinių Muzafar Šahas 1528 m. įkūrė Perako sultonatą. Dėl svarbios strategiškai padėties, taip pat dėl gausių išteklių, sultonatas per XVI–XVIII a. buvo stipresnių kaimynų Džohoro, Ačeho ir kitų taikinys. Per XVII–XVIII a. sultonato pakrantėse siekė įsitvirtinti Nyderlandų kolonijinė imperija, čia siautė bugiai, grėsmę kėlė Siamas.

1874 m. sultonato politikoje įsigalėjo britai. 1896 m. jis kartu su kitais pro-britiškais sultonatais sudarė Britų Malają ir buvo laikomas Federacine malajų valstija.

1948 m. Perakas įsijungė į Malajos Federaciją, tapdamas viena iš Malaizijos valstijų. Jame išlikusi sultono institucija ir nuo XVI a. besitęsianti dinastija.

  1. Perak: Malaysia. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
  2. Origin of Place Names – Perak“. National Library of Malaysia. 2000.
  3. 3,0 3,1 PerakEncyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
  4. „Taburan Penduduk dan Ciri-ciri asas demografi (Population Distribution and Basic demographic characteristics 2010)“. Department of Statistics, Malaysia. 2010. p. 13
Malaizijos valstijos
Vakarų Malaizija: Džohoras | Kedahas | Kelantanas | Malaka | Negeri Sembilanas | Selangoras | Pahangas | Perakas | Perlisas | Penangas | Terenganu
Kvala Lumpūras | Putradžaja
Rytų Malaizija: Labuanas | Sabahas | Saravakas