Javiečių valstybės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Malajų salyno regionai:
Java
Borobodur1.jpg
Šalis: Indonezija
Tautos: javiečiai
Valstybės: Kalingga, Šailendra, Mataramas, Kediris ir kt.
Malaju salyno regionai.png
Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Bengkulu, Brunėjus, Kalimantanas, Gova, Molukai, Filipinai
batakai, dajakai, papuasai

Javiečių valstybės - javiečių tautos suskurtos valstybės dab. Indonezijoje, Javos salos centrinėje ir rytinėje dalyje. Pirmosios valstybės susiformavo VII a.

Induistinis laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji javiečių valstybė buvo Kalingga centrinėje Javoje, įkurta VII a viduryje. VIII a Kedu lygumoje radosi Šailendrų valstybė, valdoma valdovų, tituluojamų devaradža, kuri savo klestėjimo laikais VIII a pabaigoje valdė rytinę Javą, Balį, Lomboką ir netgi įkalino Čenlos (Kambodžos pirmtakės) princą, vėliau tapusį Khmerų imperijos įkūrėju. Būdami uolūs budistai, Šailendros valdovai pastatė daug budistinių paminklų, tarp jų ir Borobudūrą.

Nuo 735 Javoje egzistavo ir priešiška Sandžajų dinastijos valstybė Mataramas. Skirtingai nei budistai Šailendros, Sandžajai buvo induistai. IX a viduryje Mataramas dinastiniais ryšiais susisiejęs su šailendromis, įgijo jos teritorijas, užvaldydamas visą Centrinę ir Rytų Javą. Sandžajai pastatė Prambanano šventyklų kompleksą. 928 m išsiveržus Merapi ugnikalniui, sostinė buvo perkelta į rytus. Tuo metu Matarame sandžajų dinastiją pakeitė isjana dinastija, ir valstybė pervardinta Medang. Isjanai valdė iki pat 1006 metų, kol Sumatros valstybė Šrividžaja nesunaikino sostinės, laikinai užimdama Javą.

Paskutiniojo Medango valdovo Dharmavangsa giminaitis buvo princas Airlangga, gimęs Balyje. Dalį gyvenimo praleidęs džiunglėse, 1019 m jis suvienijo dalį Rytų Javos (netoli dabartinės Surabajos, įkurdamas Kahuripano valstybę. Vėliau prie jos prijungė Balį ir Centrinę Javą, tokiu būdu atkurdamas senąsias Medango teritorijas. 1045 m jis padalijo Kahuripaną į dvi dalis - Jonggala ir Kediri, atiduodamas jas savo sūnums. XII a pradžioje Jonggala buvo prijungta prie Kediri.

Kediri valstybės laikai buvo Javos kultūros klestėjimo laikotarpis. Didžiausias Javos priešas Šrividžaja buvo nusilpninta Čolų invazijos, todėl iš esmės Kediri galėjo kontroliuoti salyno prekybą, kurdama kolonijas ir taip padėdama pagrindus vėlesniai Madžapadhito imperijai. Suklestėjo literatūra.

1222 m vienos Kediri provincijos Tumapelio valdytojas Ken Arok sumušė Kediri valdovo Kertadžaja kariuomenę ir sunaikino Kediri. Įkurta Singhasari valstybė, o Kediri tapo jos vasalu. Ši valstybė išgyveno iki 1292, kol ją sunaikino Kedirio sukilimas, o vėliau - Mongolų laivynas.

Pasinaudodamas suirute Ken Arok palikuonis Vidžaja įkūrė Madžapadhito valstybę, kuri pirmoji Malajų salyno istorijoje suvienijo didžiają dalį salyno, tapdama precedentu dabartinei Indonezijai. Ši valstybė egzistavo 1293-1500 m.

Islamo laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Induistinės javiečių valstybės Javaorn.PNG
Kalingga | Šailendra (VIII-IX a.) | Mataramas (735-928 m.) | Medangas (928-1006 m.) | Kahuripanas (1019-1045 m.) | Kediris (1045-1222 m.) - Jonggala
Singhasari (1222-1292 m.) | Madžapadhitas (1293-1500 m.)