Brunėjaus imperija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Brunėjaus sultonatas)
Jump to navigation Jump to search
Sultanat Brunei
Brunėjaus sultonatas
Britų imperijos protektoratas (1888-1984)
Blank.png
1368 – 1984 Flag of the Philippines.svg
 
Flag of North Borneo (1902–1946).svg
 
Flag of Brunei 1906-1959.svg
 
Flag of the Raj of Sarawak (1870).svg

Flag of Brunėjus

Vėliava

Sostinė Brunėjus
Politinė struktūra Britų imperijos protektoratas (1888-1984)
Era Kolonializmas
 - Įkūrimas 1368 m., 1368
 - Nepriklausomybė 1984 m.

Brunėjaus imperija – buvo ankstyvasis Brunėjaus sultonato laikotarpis, iki europiečių invazijos.

Borneo sala buvo malajų-indoneziečių kultūros periferijoje, apgyvendinta čiabuvių karingų genčių. Šiaurėje palaipsniui pradėjo keltis malajai ir steigti savo valstybėles, kurių politinė santvarka buvo panaši į buvusių Malakos pusiasalyje. 978 m. kinų kronikoje Taiping huangjungdzi (平環宇記) minima apie kinų ir Boni (渤泥), kas greičiausiai buvo Brunėjus, prekybinius ryšius.

XV a. Brunėjų pasiekė islamas. Buvo nutraukti politiniai ryšiai su indiškuoju Madžapahitu, sustiprinta prekyba su Malaka. XVI a. visa šiaurės Borneo atsidūrė Brunėjaus sultonų įtakoje, Saravako valdovai buvo Brunėjaus sultono vasalais. 1521 m. Brunėjaus pakrantes pasiekė Fernando Magelano ekspedicija. Jos narys, Antonijus Pigafeta, aprašė sultonatą savo didžiausio klestėjimo metu – Brunėjaus mieste gyveno ~100 tūkst. gyventojų, rūmuose buvo brangūs šilkai, aukso ir porceliano indai, sidabriniai šviestuvai. Tuo metu valdžiusio sultono Bolkija įtakos sritis apėmė ne tik visą šiaurės Borneo, bet ir pietų Filipinus, kitas musulmoniškas regiono valstybes. Nuo Brunėjaus visa sala pradėta vadinti „Borneo“. 1526 m. portugalas Žoržė de Menezešas užmezgė prekybinius ryšius su Brunėjumi (Brunėjus pardavinėjo pipirus, džiovintą žuvį, ryžius mainais į ginklus ir audeklus). 1578 m. Filipinų kolonizaciją vykdę ispanai pabandė nugalėti pagrindinį savo konkurentą regione – Brunėjų. Nors ispanai Brunėjaus neužėmė, tačiau pašalino jo įtaką iš Filipinų.

Dėl portugalų ir olandų prekybos Brunėjaus reikšmė sumenko, sultonatas ėmėsi piratavimo. Vieninteliu Brunėjaus prekybiniu partneriu kurį laiką tebebuvo Kinija. Tokia situacija tęsėsi iki XIX a., kuomet įkūrus Singapūrą piratai buvo sunaikinti, o regiono kontrolę perėmė britai.

Sultonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sejarah.PNG
Malajų salyno istorija
Priešistorė > Austroneziečių migracijos
Hinduizmo laikotarpis:
Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra
Madžapahitas
Islamo laikotarpis:
Melaka, Džohoras, Ačehas, Padžadžaranas, Mataramas, Brunėjus, Gova, Ternatas
Kolonijinis laikotarpis:
Ispanijos Rytų Indijos, Nyderlandų Rytų Indija, Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, Šiaurės Borneo
Nepriklausomybės laikotarpis:
Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras
Malajų salyno istoriniai regionai:
Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Gova, Molukai, Filipinai
  • 1. Muhammad Shah / Awang Alak Betatar 1368-1402;
  • 2. Abdul Majid Hassan / Maharaja Karna 1402-1408;
  • 3. Ahmad / Awang Pateh Berbai 1408-1425;
  • 4. Sharif Ali 1425-1432;
  • 5. Sulaiman 1432-1485;
  • 6. Bolkiah 1485-1524;
  • 7. Abdul Kahar 1524-1530;
  • 8. Saiful Rijal 1533-1581;
  • 9. Shah Berunai 1581-1582;
  • 10. Muhammad Hassan 1582-1598;
  • 11. Abdul Jalilul Akbar 1598-1659;
  • 12. Abdul Jalilul Jabbar 1659-1660;
  • 13. Muhammad Ali 1660-1660;
  • 14. Abdul Hakkul Mubin 1660-1673;
  • 15. Muhyiddin 1673-1690;
  • 16. Nassaruddin 1690-1710;
  • 17. Hussin Kamaluddin 1710-1730;
  • 18. Muhammad Alauddin 1730-1737;
  • 19. Hussin Kamaluddin 1737-1740;
  • 20. Omar Ali Saifuddin I 1740-1795;
  • 21. Muhammad Tajuddin 1795-1807;
  • 22. Muhammad Jamalul Alam I 1804-1804;
  • 23. Muhammad Kanzul Alam 1807-1826;
  • 24. Muhammad Alam 1826-1828;
  • 25. Omar Ali Saifuddin II 1828-1852;
  • 26. Abdul Momin 1852-1885;
  • 27. Hashim Jalilul Alam Aqamaddin 1885-1906;
  • 28. Muhammad Jamalul Alam II 1906-1924;
  • 29. Ahmad Tajuddin 1924-1950;
  • 30. Omar Ali Saifuddin III 1950-1967;
  • 31. Hassanal Bolkiah nuo 1967.