Reda Griškaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Reda Griškaitė (g. 1961 m. birželio 14 d., Marijampolė) – Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.

Reda Griškaitė

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1979 m. baigė Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar – Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija). 1979–1984 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 1984–1987 m. dirbo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, o 1987–1989 m. – Vilniaus universiteto Mokslo muziejuje. 1989 m. tapo Lietuvos istorijos instituto Mokslo ir technikos istorijos (vėliau – Kultūros istorijos, dabar – XIX amžiaus istorijos) mokslo darbuotoja, o 1996 m. Vytauto Didžiojo universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Pastangos publikuoti Lietuvos istorijos šaltinius XIX amžiaus viduryje“.

Vyras – politologas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Gediminas Vitkus, dukros – Evelina Agota ir Joana.

Moksliniai interesai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1984 m., kuomet apgynė diplominį darbą „Vilniaus universiteto tarybos veikla 1803–1832 metais“, svarbiausiu R. Griškaitės tyrimų objektu tapo XIX a. Lietuvos visuomenės, kultūros, mokslo ir švietimo problematika. Ypač svarbią vietą mokslininkės tyrimuose užima ir Lietuvos romantinė istoriografija, intelektinės Lietuvos bajorijos (dvarininkijos) veiklos tyrimai. Didelį dėmesį R. Griškaitė skiria iškilių, o dažnai ir itin kontroversiškų XIX amžiaus asmenybių, tokių kaip Teodoras Narbutas, Simonas Daukantas, Adomas Mickevičius, Jonas Čečiotas, Stanislovas Moravskis, Dominykas Cezarijus Chodzka, Mikalojus Malinovskis, Mykolas Balinskis, Eustachijus Tiškevičius, Konstantinas Tiškevičius, Vasilijus von Rotkirchas, Carlas von Schmithas, Ignacijus Domeika, Mikalojus Akelaitis, Ivanas Loboika, Rapolas Slizenis, Emilija Beniovskytė-Vrublevskienė, Aleksandra Volfgangaitė istorinio portreto rekonstrukcijai. Pastaruoju metu didelę vietą šios tyrėjos mokslinėje veikloje užėmė Lietuvos albumistikos tyrimai.

Per šį laikotarpį istorikė išspausdino 4 mokslines studijas, kelias dešimtis mokslinių straipsnių, spaudai parengė daugiau nei dešimt šaltinių publikacijų. Nuo 1992 m. R. Griškaitė kuruoja daugiatomės Teodoro Narbuto „Lietuvių tautos istorijos“ leidimą (šiuo metu išspausdinti penki šio veikalo tomai, spaudai įteiktas ir šeštasis). Taip pat istorikė paskelbė penkis istorinės ir memuarinės tematikos knygų vertimus iš lenkų kalbos, mokslo recenzijų, daug mokslo populiarinimo rašinių.

Ypatingą dėmesį mokslininkė skiria ir viešosioms paskaitoms, ypač – Lietuvos provincijoje, mokslo sklaidai per žiniasklaidos priemones. R. Griškaitė dalyvavo tokiose radijo ir televizijos laidose, kaip „Vizijos ir tikrovė“, „Laiko ženklai“. „Kultūros namai“, „Požiūris“, „Pėdos“, „Atodangos“, „Ryto allegro“, „Rusų gatvė“ („Русская улица“), „Ką man skaityti“, „Istorija gyvai“, „Įdomioji biblioteka“ ir kt. 2002 m. mokslininkė padėjo parengti dokumentinio filmo „Domeikos sindromas“ (LRT, 2002) scenarijų, buvo šio filmo konsultantė.

R. Griškaitė yra ir kelių parodų autorė. 2002 m. ji buvo viena iš tarptautinės parodos „Ignacijus Domeika (1802–1889) – dviejų pasaulių pilietis“ UNESCO būstinėje Paryžiuje organizatorių. 2004 m. mokslininkė padėjo surengti parodą „Lietuviško žodžio kelias istorijos kryžkelėse“, skirtą lietuviškosios spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečiui paminėti, kuri taip pat buvo atidaryta UNESCO būstinėje Paryžiuje.

1999 m. už studiją Adomas Mickevičius – Teodoras Narbutas: trys sąlyčio taškai R. Griškaitei buvo paskirta Paryžiaus lenkų–lietuvių draugijos premija. 2010 m. mokslininkė nominuota „Lietuvos metų moteris 2010“ apdovanojimui kategorijoje „Metų nematomas darbas (už tylų triūsą dėl kitų)“.

Profesinė ir visuomeninė veikla, stažuotės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Griškaitė dalyvavo daugelyje mokslinių programų:

  • 1988–1992 m. – „Lietuvos romantinė istoriografija (XIX amžiaus pirmoji pusė)“.
  • 1992–1994 m. – „Etnokultūriniai santykiai ir pilietinės savimonės formavimasis XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiuje“. Individuali tyrimų tema – „Teodoras Narbutas ir istorinė savimonė pirmojoje XIX amžiaus pusėje“.
  • 1996–1997 m. – „Lietuvos elitinė kultūra: nacionalizmo iššūkiai XIX amžiuje“. Individuali tyrimų tema – „Mikalojus Malinovskis ir Lietuvos istorijos mokslas XIX amžiaus 4–7 dešimtmetyje“.
  • 1998–2000 m. – „Lietuvos visuomenė XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje: modernėjimas ir jo kryptys“. Individuali tyrimų tema – „Romantizmo ir pozityvizmo priešprieša Lietuvos istorijos moksle XIX amžiaus viduryje“.
  • 2001–2010 m. – „Lietuva XIX amžiuje“ (kolektyvinė monografija, 2001–2011m.). Pagrindinės individualios mokslinės kryptys šioje akademinėje sintetinėje studijoje – švietimo, mokslo ir kultūros raida bei institucijos.
  • 2010–2012 m. vadovavo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam projektui „Moteris ir Istorija XIX amžiaus Lietuvoje: Kamilės Narbutaitės patirtys“.
  • 2012–2016 m. – „Visuomenės struktūros, socialinė sąveika ir jos poveikis valstybės raidai (Naujieji laikai)“. Individuali tyrimų tema – „Lietuvos provincijos intelektualų grupės formavimasis ir raida (XIX a. pr. – XIX a. 7 d.)“.
  • 2014 m. – Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas mokslo sklaidos projektas „Tarptautinė mokslinė konferencija Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai“.
  • 2015 m. – Lietuvos kultūros tarybos finansuojami mokslo sklaidos projektai „Atminimų sodai: albumistikos etiudai. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos album amicorum katalogas“ ir „Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915)“.
  • 2016 m. vadovavo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos programos projektui „Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė (Aleksandra Tekla Sofia Wolfgang, 1805–1861)“.
  • Nuo 2017 m. prisijungė prie bendros Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos kultūros tyrimo instituto programos „XIX amžiaus sociokultūrinis laukas: visuomenės grupės, asmenybės, institucijos“.

R. Griškaitė dirbo ir dirba Lietuvos ir užsienio (Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos) archyvuose bei bibliotekose. 2013 ir 2016 m. atliko mokslinę stažuotę Lenkijos mokslų akademijos Istorijos instituto XIX–XX a. visuomenės kaitos tyrimų grupėje. Mokslininkė bendradarbiauja su Mokslo, Minties, Rašytojų sąjungos, Žaros, Eugrimo, Tyto alba, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos istorijos instituto leidyklomis.

Nuo 2006 m. R. Griškaitė yra žurnalo „Metai“, nuo 2007 m. – žurnalo „Archivum Lithuanicum“, nuo 2012 m. – žurnalo „Historiae Lituaniae fontes minores“ ir nuo 2013 m. – žurnalo „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka“ redaktorių kolegijos narė. 2014–2016 m. – Lietuvos kultūros tarybos ekspertė. R. Griškaitė yra Tarptautinės mokslinės duomenų bazės „Lituanistika“ bei Lietuvos mokslo tarybos ekspertė. 2011 m. gruodžio 1 d. patvirtinta UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ nare.

Nuo 2002 m. mokslininkė kartu su Birštono viešąja biblioteka organizuoja kasmetinius mediko ir rašytojo Stanislovo Moravskio skaitymus buvusiame Ustronės dvare (dabar Jundeliškės, Birštono savivaldybė).

Svarbiausios publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – ne vieta visiems straipsniams
Jei galite, sutvarkykite.

Monografijos ir studijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė (Aleksandra Tekla Sofia Wolfgang, 1805–1861), Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016.
  • Konstantinas Tiškevičius ir Neris, arba Kelionė ir Knyga, Vilnius: Žara, 2009.
  • Mykolas Balinskis: kova dėl istorijos?, Vilnius: Eugrimas, 2005.
  • „Mineralinis miestelis“, arba Kurortinės kultūros pradžia Lietuvoje = „Минеральное местечко, или Hачало курортной культуры в Литве = „Mineralne miasteczko“, albo Początek kultury uzdrowiskowej na Litwie, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003.

Mokslo straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Trys dvarininko Rapolo Slizienio gyvenimo kontekstai“, in Liubavas. Rapolas Slizienis, sudarė ir parengė Gintaras Karosas, Europos parkas, 2017, p. 43–65.
  • „Ignoto Domeikos knygos Araukania i jéj mieszkańcy vilnietiškojo leidimo istorija“, in Ignotas Domeika: geologas, mineralogas, kalnų inžinierius, sudarė Algimantas Grigelis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017, p. 379–404.
  • „Vilniaus universiteto viltys ir nusivylimai (1855–1919)“, in Vilniaus universiteto kultūros turtai istorijos skersvėjuose (XVI–XXI amžiai). Kolektyvinė monografija (serija Fontes et studia historiae Universitatis Vilnensis), Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, p. 297–383.
  • „Kasdienybės rašymas“ kaip provincijos intelektualų kūrybinės raiškos ženklas (Šiaurių dvaro savininko Teodoro Narbuto pavyzdys)“, Archivum Lithuanicum, t. 18, 2016, p. 255–302.
  • „Intelektinė Jašiūnų dvaro istorija: Balinskiai ir Sniadeckiai“, Jašiūnų dvaras – kultūros židinys, sudarytoja Aurelija Arlauskienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, p. 12–85.
  • „Dvaras kaip „archyvas“: bajorija ir Lietuvos istorijos tyrimai (XIX a. 4–7 d.)“, Metai, 2016, Nr. 10, p. 133–142.
  • „Atminimų sodai = The Garden of Remembrances“, in Atminimų sodai. Albumistikos etiudai. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos album amicorum katalogas, parengė Rima Cicėnienė ir Reda Griškaitė, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2016, p. 21–82.
  • „Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos „neakivaizdininkės“: „gender aspektas“ Vilniaus senienų muziejaus istorijoje (1856–1865)“, in Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915). Mokslo straipsnių rinkinys, sudarytojai Žygintas Būčys ir Reda Griškaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015, p. 290–347.
  • „Teodoras Narbutas, arba Apie tai, „kaip nereikia rašyti istorijos“, Metai, 2014, Nr. 12, p. 122–136.
  • „Socialinė ir kultūrinė Vilniaus filomatų ir filaretų savirefleksija (pagal Imperatoriškojo Vilniaus universiteto studentų tardymo bylų protokolus: 1823 m. rugpjūčio 1 d. – 1824 m. balandžio 27 d.)“, Lietuvos istorijos studijos, t. 33, 2014, p. 66–130.
  • „Eustachijus Tiškevičius – beletristas“, in Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai. Mokslo straipsnių rinkinys, sudarytojai Žygintas Būčys ir Reda Griškaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2014, p. 239–267.
  • „Lietuvos provincijos intelektualų grupės formavimasis ir raida (XIX a. pradžia – XIX a. 7 dešimtmetis): bendrieji tyrimo aspektai“, Lietuvos istorijos metraštis, 2013, Nr. 1, p. 25–56.
  • „Auszra ir Teodoras Narbutas“, Archivum Lithuanicum, t. 15, 2013, p. 191–270.
  • „’...noriu būti Tavo Knygoje...’: XIX amžiaus pirmosios pusės moterų atminimų albumai (lietuviškieji pavyzdžiai)”, in Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI–XX amžiuje, sudarė Arvydas Pacevičius, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, p. 327–402.
  • [kartu su Tomu Andriukoniu], „Karolina Praniauskaitė: ‚Do młodego Poety‘ (‚Jaunajam Poetui‘). Eilėraščio istorija“, Archivum Lithuanicum, t. 15, 2013, p. 141–183.
  • „Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830-10-05–1886-12-23) dienoraščiai (1850-08-05–1886-09)“, Archivum Lithuanicum, t. 14, 2012, p. 227–308. Tas pat lenkų kalba: „Dzienniki Emilii z Beniowskich Wróblewskiej“, przełożyla Emilia Kolinko, Pamiętnik Literacki, 2017, z. 1, s. 89–133.
  • „Kodėl jurginai?“, Metai, 2011, Nr. 8–9, p. 122–134.
  • „Eduardas Volteris ir Carlo von Schmitho Necrolithuanica (1863)“, Archivum Lithuanicum, t. 12, 2010, p. 183–240.
  • „Mikalojaus Akelaičio rankraščio Opisanie Wielkiego Księstwa Litewskiego (1862 m.) istorija“, Archivum Lithuanicum, t. 11, 2009, p. 205–278.
  • „Necrolithuanica, arba Dėl Carlo von Schmitho vietos Lietuvos archeologijos istorijoje“, in Carl von Schmith, Necrolithuanica, Vilnius: Versus Aureus, 2006, p. 25–94.
  • „Carlas von Schmithas ir Druskininkų kurorto pradžia“, Lietuvos istorijos metraštis, 2004, Nr. 1, p. 74–102.
  • „Dominikas Cezarijus Chodzka – Simono Daukanto kolega“, Archivum Lithuanicum, t. 5, 2003, p. 263–296.
  • „Stanislovo Moravskio rankraštinis palikimas Vilniaus bibliotekose“, Lietuvos istorijos metraštis, 2001, Nr. 1, p. 87–114.
  • „'Horacijaus sindromas' XIX amžiaus pradžios Lietuvoje: meilė literatūrai ar giliai suvoktas patriotizmas?“, Literatūra (Vilniaus universitetas), Nr. 44 (1): XVIII–XIX a. lietuvių literatūra, 2002, p. 50–69.
  • „Nemunas kaip XIX amžiaus Lietuvos istoriografijos objektas“, Metmenys, Nr. 78, 2000, p. 72–106. Tas pat vokiečių kalba: „Die Historiographie der litauischen Flüsse im 19. Jahrhundert. Zwischen Fakt und Poesie“, in Literatur und nationale Identität, Bd. IV: Landschaft und Territorium (Acta Universitatis Stockholmiensis. Studia Baltica Stockholmiensia, t. 25), Distributor: Almqvist & Wiksell International, Stockholm, Sweden, Published by the Department of History at Stocholm University, 2004, p. 176–195.
  • „Adomas Mickevičius – Teodoras Narbutas. Trys sąlyčio taškai“, Metai, 1999, Nr. 3, p. 109–128.
  • „Istorinės savimonės ištakų ieškant: Teodoras Narbutas 1808–1809 metų Rusijos – Švedijos kare“, in Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, p. 143–167; Tas pats straipsnis rusų kalba: „В поисках истоков самосознания: Теодор Нарбут в русско-шведской войне 1808–1809 г. г.“, Vilnius = Вильнюс, 1996, май–июнь, с. 95–121.
  • „Baronas Vasilijus von Rotkirchas – Lietuvių mitologijos autorius“, in Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, p. 194–223.
  • „Praėjusių laikų garbintojas, arba Keletas potėpių Stanislovo Moravskio portretui“, Metai, 1996, Nr. 3, p. 117–126.
  • „Jonas Čečiotas. 1796–1847 = Jan Czeczot. 1789 – 1847“, in Jan Czeczot, Śpiewki o dawnych litwinach do roku 1434 = Jonas Čečiotas, Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų, Vilnius: Vyturys, 1994, p. 206–282.
  • „Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų: poetinė istorija ar istorinė poezija?“, Lituanistica, 1992, Nr. 2, p. 3–15.

Recenziniai straipsniai ir recenzijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Kai kalba ne tik knygos“ (rec. kn. Inga Liepaitė; Antanas Verbickas, Antano Baranausko asmeninė biblioteka, Anykščiai: Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2016. 220 p.), Metai, 2016, Nr. 4, p. 151–153.
  • „1861 metų istorija kitaip“ (rec. kn.: Dainius Junevičius, Antalis Rohrbachas: 1861 m. fotografijos, Vilnius: Versus aureus, 2013. – 192 p.), Metai, 2014, Nr. 7, p. 152–155.
  • „Mokslas ir maištas“ (rec. kn.: Tadas Vrublevskis: mintys ir darbai, bibliografijos rodyklė, sudarė Bronislava Kisielienė, mokslinė konsultantė Rasa Sperskienė, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2012. – 260 p.), Metai, 2013, Nr. 7, p. 145–149.
  • „Knyga XIX a. Lietuvos istorijos gurmanams“ (rec. kn.: Tamara Bairašauskaitė, Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853), Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. – 411 p.), Metai, 2013, Nr. 5–6, p. 173–178.
  • „Apie rezidenciją, tapusią Biblioteka“ (rec. darbui: Aistė Bimbirytė-Mackevičienė, Klementina Tiškevičienė iš Potockių: viešas ir privatus aristokratės gyvenimas XIX a. II p. – XX a. pr. (Vilniaus rezidencijos atvejis), baigiamasis darbas menotyros magistro laipsniui įgyti, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, Dailės istorijos ir teorijos katedra, 2012, 119 p.), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2009/2010, Vilnius, 2013, p. 127–133.
  • Rec. kn.: Katarzyna Błachowska, Wiele historii jednego państwa: obraz dziejów Wielkiego Księstwa Litewskiego do 1569 roku w ujęciu historyków polskich, rosyjskich, ukraińskich, litewskich i białoruskich w XIX wieku, Warszawa: Wydawnictwo Neriton, 2009, 410 s., Lietuvos istorijos metraštis, 2012, Nr. 2, p. 153–166.
  • Rec. kn.: Giedrius Subačius, Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos tarnyboje: Dmitrijus Kaširinas, Zacharijus Liackis, Andrius Poidėnas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011, 459 p., Archivum Lithuanicum, t. 13, 2011, p. 313–338.
  • „Manėme, kad turime grąžinti Liubavui angelą…“ (rec. kn. Gintaras Karosas. Liubavas, Vilnius: Europos parkas, 2010), Metai, 2011, Nr. 7, p. 144–149.
  • „Lietuviškoji kvadriada, arba Apie mūsų XIX amžiaus mitografus“ (rec. kn.: Małgorzata Litwinowicz-Drozdziel, O starożytnościach litewskich: mitologizacja historii w XIX-wiecznym piśmiennictwie byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego (Biblioteka Literatury Pogranicza, t. 17), Kraków: Universitas, 2008, 227 s.), Darbai ir dienos, t. 55, 2011, p. 235–255.
  • „Książka dla koneserów historji Litwy XIX wieku“ (rec. kn.: Tamara Bairašauskaitė, Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853), Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011, 411 p.), in Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos, mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai, sudarytojai Olga Mastianica, Virgilijus Pugačiauskas, Vilma Žaltauskaitė, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, p. 25–31.
  • „Ivanas Loboika istorijoje ir istoriografijoje“ (rec. kn.: Вильна 1823–1824: перекрестки памяти, составитель А. Федута, Минск: Лимариус, 2008, 242 c.), Lietuvos istorijos metraštis, 2009, Nr. 1, p. 89–126; ISSN 0202-3342. Tas pats straipsnis lenkų kalba: „Iwan Łobojko w historii i historiografii. Przełożił Maksim Duškin“, Pamiętnik Literacki, 2013, z. 2, s. 149–185.
  • Rec. kn. Vykintas Vaitkevičius, Neris: 2007 metų ekspedicija. Pirma knyga (Vilnius: Mintis, 2010), Metai, 2010, Nr. 4, p. 148–151.
  • „Knyga apie lietuvišką XIX amžiaus knygą“ (rec. kn.: Aušra Navickienė, Besikeičianti knyga XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, 384 p.), Knygotyra, t. 55, 2010, p. 338–348.
  • „Mykolo Balinskio pažinimo link“ (rec. kn.: Mykolas Balinskis, Vilniaus miesto istorija, Vilnius: Mintis, 2007), Metai, 2007, Nr. 11, p. 148–151.
  • „Daugiau negu tiesa“ (rec. kn. Gediminas Ilgūnas, Antanas Mackevičius: sukilimo žygiai ir kovos, Vilnius: Versus aureus, 2007), Metai, 2008, Nr. 5, p. 146–150.
  • Rec. kn.: Arvydas Pacevičius, Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795–1864 metais: dingęs knygos pasaulis, Vilnius: Versus aureus, 2005, 312 p., Lietuvos istorijos metraštis, 2005, Nr. 1, p. 194–196.
  • „Keletas refleksijų ilgai lauktos knygos tema, arba Dar kartą apie skirtingą požiūrį į bendrą istoriją“ (rec. kn.: Henryka Ilgiewicz, Wileńskie towarzystwa i instytucje naukowe w XIX wieku, Toruń: Wydawnictwo Adam Marszałek, 2005, 480 s.), Lietuvos istorijos metraštis, 2005, Nr. 2, p. 135–162.
  • Rec. kn.: Povilas Januševičius, Visokių atsitikimų sąrasza: 1895–1898, parengė Vilma Žaltauskaitė, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004, 314 p., Lietuvos istorijos metraštis, 2004, Nr. 2, p. 197–200.
  • Rec. kn.: Adam Jerzy Czartoryski, Letters to Vilna 1805 = Adam Jerzy Czartoryski, Listy do Wilna 1805, edited and translated, with an introduction Richard Sokoloski, foreword Sergej Ivanovich Nikolaev, Ottawa: Slavic Research Group at the University of Ottawa and Institute of Russian Literature (Pushkin House) Russian Academy of Sciences, 1999, 218 p., Lietuvos istorijos metraštis, 2000, p. 342–361.
  • Rec. kn.: Juozas Čiulda, Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles, parengė Giedrius Subačius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, Naujasis židinys – Aidai, 1996, Nr. 3, p. 170–172.
  • Rec. kn.: Zbigniew Wójcik, Ignacy Domeyko: Litwa. Francja. Chile, Warszawa–Wrosław: Polskie Towarzystwo Ludoznawcze. Seria wydawnicza „Biblioteka Zesłańca“, stowarzyszenie „Wspólnota Polska“, 1995, 631 p., Lietuvos istorijos metraštis, 1999, Vilnius, 2000, p. 278–293.

Šaltinių publikacijos, leidinių sudarymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Stanislovas Moravskis, Nuo Merkinės iki Kauno, t. 2: Broliai bajorai, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016.
  • Albumistikos etiudai. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos album amicorum katalogas, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka“, 2016 [kartu su Rima Cicėniene]
  • Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915). Mokslo straipsnių rinkinys, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015 [kartu su Žygintu Būčiu].
  • Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai. Mokslo straipsnių rinkinys, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2014 [kartu su Žygintu Būčiu].
  • Konstantinas Tiškevičius, Neris ir jos krantai: hidrografiniu, istoriniu, archeologiniu ir etnografiniu požiūriu, antroji laida lietuvių kalba, Vilnius: Mintis, 2013 [iš lenkų kalbos vertė Irena Katilienė]
  • Stanislovas Moravskis, Iš visur po truputį, t. 1: Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda, Vilnius: Dailės akademijos leidykla, 2009.
  • Carl von Schmith, Necrolithuanica, Vilnius: Versus Aureus, 2006
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 5, Vilnius: Mintis, 2001.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (antra pataisyta ir papildyta laida), Vilnius: Mintis, 1998.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4, Vilnius: Mintis, 1997.
  • Simono Daukanto raštai: Laiškai Teodorui Narbutui: epistolinis dialogas, Vilnius: Mokslas, 1996.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2, Vilnius: Mintis, 1995.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3, Vilnius: Mintis, 1994.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Visuotinė Lietuvių kalbos enciklopedija. Papildymai: A–Ž, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015, p. 130.
  2. http://www.istorija.lt/struktura/mokslo-skyriai/xix-amziaus-istorijos-skyrius/reda-griskaite/
  3. http://senas.istorija.lt/html/rgriskaite.html
  4. http://lietuvai.lt/wiki/Reda_Gri%C5%A1kait%C4%97

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 2014–05–07 R. Griškaitės pranešimas „Eustachijus Tiškevičius – beletristas. Naujai atrastas ir pažintas Eustachijus Tiškevičius“, perskaitytas Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (keturių dalių įrašas): (1) https://www.youtube.com/watch?v=rN8-QkMRwe4&list=PLayVpDXABooMhr0Jfh1iUrIPwIKNFM5Wv&index=4; (2) https://www.youtube.com/watch?v=ApEmA2evCy0&list=PLayVpDXABooMhr0Jfh1iUrIPwIKNFM5Wv&index=3; (3) https://www.youtube.com/watch?v=p_QQT3RK9Tw&index=2&list=PLayVpDXABooMhr0Jfh1iUrIPwIKNFM5Wv; (4) https://www.youtube.com/watch?v=kC_AtnYuV48&list=PLayVpDXABooMhr0Jfh1iUrIPwIKNFM5Wv&index=1.
  2. 2016 m. Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ interviu su R. Griškaite: http://www.leidinys.lt/suvalkietis/leidiniai/2016-09-15-106.
  3. 2016 m. Ingos Berulienės ir Justino Lingio ciklo „Pamiršti vardai“ laida „Mykolas Balinskis – dvarininkas, parašęs žinomiausią Vilniaus miesto istoriją“. Laidoje dalyvauja ir R. Griškaitė: https://www.youtube.com/watch?v=U60xGp9vTy4.
  4. 2017–07–30 Stanislovo Moravskio skaitymų Jundeliškėse įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=rVgHosArSvM.
  5. 2017-1-16 R. Griškaitė dalyvauja I. Berulienės ir J. Lingio ciklo „Įdomioji biblioteka“ laidoje apie „Apie atminimo albumus“:https://www.youtube.com/watch?v=v4IkAlipPtY
  6. 2019-03-15 R. Griškaitė dalyvauja Tamaros Baraišauskaitės knygos „Bajorų dvaras keičia savininką. Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863-1914 metis“ pristatyme Vilniaus knygų mugėje (dviejų dalių įrašas): (1) https://www.youtube.com/watch?v=uSl4GbSE0Cc; (2) https://www.youtube.com/watch?v=Kb5jbsYq-P4.
  7. 2019-04-10 R. Griškaitė dayvauja diskusijoje „Istorikų ir kultūros istorikų suėjimas „Simono Daukanto istorija – Simonas Daukantas istorijai““, surengtoje Valdovų rūmuose: https://www.youtube.com/watch?v=3AN9ycDhFm4.