Estų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

22:49, 1 vasario 2022 versija

Oficialus statusas
Estų kalba eesti keel
Kalbama	Estija
Kalbančiųjų skaičius	1,1 mln.
Kilmė	Uralo Finougrų estų
Oficiali kalba	Estija, Europos Sąjunga Nuo 2004 m. gegužės 1 d.
Prižiūrinčios institucijos	Estų kalbos institutas (estiškai: Eesti Keele Instituut)
Kalbos kodai
ISO 639-1	et
ISO 639-2	est
ISO 639-3	est — macro kalba ekk — bendrinė estų kalba vro — veru kalba
SIL	?
Geografinis paplitimas

Istorinis plitimas: Šiaurės estų tarmė Pietų estų tarmė

Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui. Ja kalba apie 1,1 mln. žmonių, dauguma iš jų gyvena Estijoje.

Estų kalba giminiuojasi su suomių kalba, kuria kalbama kitoje Suomių įlankos pusėje, ir yra viena iš kelių Europos kalbų, kurios nepriklauso indoeuropiečių kalboms. Nepaisant skolinių iš kitų kalbų, estų kalba negimininga kaimyninėms rusų, švedų, latvių kalboms, kurios visos yra indoeuropiečių kalbos, tačiau ji yra gimininga karelų ir lyvių kalboms.

Estų kalba didele dalimi yra agliutinacinė kalba, bet skirtingai nuo suomių kalbos ji prarado balsių harmoniją.

Estų kalbos žodžių tvarka yra gerokai laisvesnė nei anglų kalbos, tačiau pagrindinė tvarka yra subjektas-veiksmažodis-objektas.

Istorija

Dvi skirtingos istorinės estų tarmės, šiaurės ir pietų estų tarmės, atsirado dėl šiuolaikinių estų protėvių migracijos į Estijos teritoriją mažiausiai dviem skirtingomis bangomis, abiem grupėms kalbant labai skirtingomis baltijos finų tarmėmis. Šiuolaikinė standartinė estų kalba susiformavo šiaurės Estijos tarmių pagrindu.

Seniausi rašytiniai Estijos finų kalbų šaltiniai datuojami XIII amžiumi. Henriko Latvio senojoje Livonijos Kronikoje yra estiškų vietovardžių, žodžių ir sakinių fragmentų.

Estų literatūra

Ankstyviausi išlikę jungtinės (šiaurės) estų kalbos pavyzdžiai yra vadinamosios Kullamaa maldos, datuojamos nuo 1524 iki 1528 m.^[1] 1525 m. buvo išspausdinta pirmoji estų kalba išleista knyga. Ji buvo liuteronų rankraštis, kuris taip ir nepasiekė skaitytojo ir buvo sunaikintas iškart po išleidimo.

Pirmoji išlikusi estiška knyga - tai S. Wanradto ir J. Koello 1535 m., protestantiškosios reformacijos laikotarpiu, parašytas dvikalbis liuteronų katekizmo vertimas į vokiečių ir estų kalbas. Estų kalbos gramatikos knyga, skirta kunigams, buvo išspausdinta vokiškai 1637 m.^[2] Naujasis Testamentas į pietų estų tarmę buvo išverstas 1686 m. (į šiaurės estų tarmę - 1715 m.). Šias dvi tarmes, remdamasis šiaurės estų tarme, suvienijo Antonas Tor Helė.

Estų literatūra gimė 1810-1820 m., kai buvo išleisti Kristijano Jako Petersono patriotiniai ir filosofiniai eilėraščiai. Petersonas, kuris buvo pirmasis Dorpato universiteto, kuriame mokėsi vokiečių kalba, studentas, pripažinęs savo estišką kilmę, paprastai laikomas estų nacionalinės literatūros pranašu ir moderniosios estų poezijos pradininku. Jo gimtadienis, kovo 14 d., Estijoje švenčiamas kaip gimtosios kalbos diena.^[3] Petersono eilėraščio "Kuu" fragmentas išreiškia reikalavimą atkurti estų kalbos prigimtinę teisę:

Kas siis selle maa keel

Laulutuules ei või

Taevani tõustes üles

Igavikku omale otsida?

Lietuviškai:

Ar gali šio krašto kalba

Užkalbėjimo vėjyje

Kylanti į dangų

Nesiekti amžinybės?

Kristjan Jaak Peterson

Šiuolaikiniais laikais Janas Krosas,^[4] Janas Kaplinskis^[5] ir Vivi Luikė yra trys geriausiai žinomi ir daugiausiai verčiami Estijos rašytojai.

Raštas

Estų kalbos abėcėlė paremta modifikuotu lotynišku raidynu.

A a	B b	C c	D d	E e	F f	G g	H h
I i	J j	K k	L l	M m	N n	O o	P p
Q q	R r	S s	Š š	Z z	Ž ž	T t	U u
V v	W w	Õ õ	Ä ä	Ö ö	Ü ü	X x	Y y

Raidės C, Q, W, X, Y naudojamos tik svetimų kalbų vardams, pavardėms ar pavadinimams užrašyti. Raidės F, Š, Z ir Ž sutinkamos tik skoliniuose. Raidė Õ tariama kaip tarpinis garsas tarp lietuvių y ir prancūzų uždarojo o. Raidė Ä tariama kaip lietuvių kalboje ia, Ö - kaip lietuvių kalboje io, Ü - kaip iu.

Estų kalbos tarmės

Estų kalbą galima skirstyti į dvi nemažai skirtumų turinčias tarmes

Šiaurės estų


1. Vidurio estų tarmės
centrinės
vakarų
salų
rytų


2. Šiaurės rytų tarmė
Pakrantės
Alutagos

Pietų estų


Mulgos
Tartu
Veru

Verų tarmė kartais yra laikoma atskira kalba, kuri buvo pradėjusi formuotis kaip savarankiška Baltijos finų kalba.

Šaltiniai

↑ Kurman, George (1997). The Development of Written Estonian (anglų). London: RoutledgeCurzon.
↑ Dalby, Andrew (2004). Dictionary of Languages: The Definitive Reference to More Than 400 Languages (rev. leid.). New York: Columbia University Press. p. 182. ISBN 0-231-11569-5.
↑ O'Connor, Kevin (2006). Culture and Customs of the Baltic States (anglų). Westport, CT: Greenwood Press. p. 126. ISBN 0-313-33125-1.
↑ Jaan Kross at Google Books
↑ Jaan Kaplinski at Google Books

Nuorodos

Wikipedia

Vikipedija Estų kalba

Tiesiogiai žiūrėti Estijos televiziją
Pasiklausyti estų kalbos per Estijos Vikerraadio radija Archyvuota kopija 2010-10-11 iš Wayback Machine projekto.
est Duomenys apie kodu „est“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
Trumpas estų – lietuvių – anglų kalbų žodynas Archyvuota kopija 2008-12-19 iš Wayback Machine projekto.

Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Kurman, George (1997). The Development of Written Estonian (anglų). London: RoutledgeCurzon.

[2] Dalby, Andrew (2004). Dictionary of Languages: The Definitive Reference to More Than 400 Languages (rev. leid.). New York: Columbia University Press. p. 182. ISBN 0-231-11569-5.

[3] O'Connor, Kevin (2006). Culture and Customs of the Baltic States (anglų). Westport, CT: Greenwood Press. p. 126. ISBN 0-313-33125-1.

[4] Jaan Kross at Google Books

[5] Jaan Kaplinski at Google Books

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

@@ Eilutė 14: / Eilutė 14: @@
 * ekk — [[bendrinė estų kalba]]
 * vro — [[veru kalba]]|
+ sil=?|paveikslėlio tekstas=Istorinis plitimas:
- sil=?}}
+{{legend|#1E90FF|Šiaurės estų tarmė}}
+{{legend|#87CEEB|Pietų estų tarmė}}|paveikslėlis=Idioma estonio.PNG}}
 '''Estų kalba''' (''eesti keel'') – oficiali [[Estija|Estijos]] valstybės kalba, priklauso [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] pogrupiui. Ja kalba apie 1,1 mln. žmonių, dauguma iš jų gyvena Estijoje.
@@ Eilutė 23: / Eilutė 25: @@
 Estų kalbos žodžių tvarka yra gerokai laisvesnė nei [[anglų kalba|anglų kalbos]], tačiau pagrindinė tvarka yra subjektas-veiksmažodis-objektas.
+== Istorija ==
+Dvi skirtingos istorinės estų tarmės, šiaurės ir pietų estų tarmės, atsirado dėl šiuolaikinių estų protėvių migracijos į Estijos teritoriją mažiausiai dviem skirtingomis bangomis, abiem grupėms kalbant labai skirtingomis [[Baltijos finų kalbos|baltijos finų]] tarmėmis. Šiuolaikinė standartinė estų kalba susiformavo šiaurės Estijos tarmių pagrindu.
+Seniausi rašytiniai Estijos finų kalbų šaltiniai datuojami XIII amžiumi. Henriko Latvio senojoje Livonijos Kronikoje yra estiškų vietovardžių, žodžių ir sakinių fragmentų.
+=== Estų literatūra ===
+Ankstyviausi išlikę jungtinės (šiaurės) estų kalbos pavyzdžiai yra vadinamosios ''Kullamaa'' maldos, datuojamos nuo 1524 iki 1528 m.<ref>{{Cite book |last=Kurman |first=George |url=https://books.google.com/books?id=owQBH74N8CIC&pg |title=The Development of Written Estonian |date=1997 |publisher=RoutledgeCurzon |location=London |language=en}}</ref> 1525 m. buvo išspausdinta pirmoji estų kalba išleista knyga. Ji buvo [[Liuteronybė|liuteronų]] rankraštis, kuris taip ir nepasiekė skaitytojo ir buvo sunaikintas iškart po išleidimo.
+Pirmoji išlikusi estiška knyga - tai ''S. Wanradto'' ir ''J. Koello'' 1535 m., protestantiškosios reformacijos laikotarpiu, parašytas dvikalbis liuteronų katekizmo vertimas į [[Vokiečių kalba|vokiečių]] ir estų kalbas. Estų kalbos gramatikos knyga, skirta kunigams, buvo išspausdinta vokiškai 1637 m.<ref>{{Cite book |last=Dalby |first=Andrew |url=https://books.google.com/books?id=CnckpL8auSIC |title=Dictionary of Languages: The Definitive Reference to More Than 400 Languages |date=2004 |publisher=Columbia University Press |isbn=0-231-11569-5 |edition=rev. |location=New York |page=182}}</ref> [[Naujasis Testamentas]] į pietų estų tarmę buvo išverstas 1686 m. (į šiaurės estų tarmę - 1715 m.). Šias dvi tarmes, remdamasis šiaurės estų tarme, suvienijo [[Antonas Tor Helė]].
+Estų literatūra gimė 1810-1820 m., kai buvo išleisti [[Kristijanas Jakas Petersonas|Kristijano Jako Petersono]] patriotiniai ir filosofiniai eilėraščiai. Petersonas, kuris buvo pirmasis [[Tartu universitetas|Dorpato universiteto]], kuriame mokėsi vokiečių kalba, studentas, pripažinęs savo estišką kilmę, paprastai laikomas estų nacionalinės literatūros pranašu ir moderniosios estų poezijos pradininku. Jo gimtadienis, kovo 14 d., Estijoje švenčiamas kaip gimtosios kalbos diena.<ref>{{Cite book |last=O'Connor |first=Kevin |url=https://books.google.com/books?id=IpR0-OrrwssC&pg=PA126 |title=Culture and Customs of the Baltic States |date=2006 |publisher=Greenwood Press |isbn=0-313-33125-1 |location=Westport, CT |page=126 |language=en}}</ref> Petersono eilėraščio "Kuu" fragmentas išreiškia reikalavimą atkurti estų kalbos prigimtinę teisę:
+:''Kas siis selle maa keel''
+:''Laulutuules ei või''
+:''Taevani tõustes üles''
+:''Igavikku omale otsida?''
+Lietuviškai:
+:''Ar gali šio krašto kalba''
+:''Užkalbėjimo vėjyje''
+:''Kylanti į dangų''
+:''Nesiekti amžinybės?''
+::''Kristjan Jaak Peterson''
+Šiuolaikiniais laikais [[Jaan Kross|Janas Krosas]],<ref>[https://books.google.com/books?as_q=&num=20&btnG=Google+Search&&as_auth=Jaan+Kross Jaan Kross] at Google Books</ref> [[Jaan Kaplinski|Janas Kaplinskis]]<ref>[https://books.google.com/books?as_q=&num=20&btnG=Google+Search&&as_auth=Jaan+Kaplinski Jaan Kaplinski] at Google Books</ref> ir [[Vivi Luikė]] yra trys geriausiai žinomi ir daugiausiai verčiami Estijos rašytojai.
 == Raštas ==
@@ Eilutė 110: / Eilutė 136: @@
 Verų tarmė kartais yra laikoma atskira kalba, kuri buvo pradėjusi formuotis kaip savarankiška [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]] kalba.
+== Šaltiniai ==
+{{išn}}
 == Nuorodos ==