Hermis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio}} |
|||
{{Graikų mitologija|Graikų dievai}} |
{{Graikų mitologija|Graikų dievai}} |
||
'''Hermis''' ({{Grc|Έρμης}}) [[Graikų mitologija|graikų mitologijoje]] – Olimpo dievas, [[Dzeusas|Dzeuso]] ir [[Atlantas (mitologija)|Atlanto]] dukters [[Maja (mitologija)|Majos]] sūnus, senovės graikų gyvulininkystės dievas, piemenų ir kaimenių globėjas. Vėliau buvo laikomas [[Olimpas|Olimpo]] dievų pasiuntiniu, sielų palydovu į mirusiųjų pasaulį, prekybos, keleivių ir pirklių, taip pat vagių globėju. [[Romėnų mitologija|Romėnų mitologijoje]] Hermį atitiko [[Merkurijus (mitologija)|Merkurijus]]. |
'''Hermis''' ({{Grc|Έρμης}}) [[Graikų mitologija|graikų mitologijoje]] – Olimpo dievas, [[Dzeusas|Dzeuso]] ir [[Atlantas (mitologija)|Atlanto]] dukters [[Maja (mitologija)|Majos]] sūnus, senovės graikų gyvulininkystės dievas, piemenų ir kaimenių globėjas. Vėliau buvo laikomas [[Olimpas|Olimpo]] dievų pasiuntiniu, sielų palydovu į mirusiųjų pasaulį, prekybos, keleivių ir pirklių, taip pat vagių globėju. [[Romėnų mitologija|Romėnų mitologijoje]] Hermį atitiko [[Merkurijus (mitologija)|Merkurijus]]. |
08:22, 17 lapkričio 2020 versija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Hermis (sen. gr. Έρμης) graikų mitologijoje – Olimpo dievas, Dzeuso ir Atlanto dukters Majos sūnus, senovės graikų gyvulininkystės dievas, piemenų ir kaimenių globėjas. Vėliau buvo laikomas Olimpo dievų pasiuntiniu, sielų palydovu į mirusiųjų pasaulį, prekybos, keleivių ir pirklių, taip pat vagių globėju. Romėnų mitologijoje Hermį atitiko Merkurijus.
Vėlyvojoje helėnų bei viduramžių mitologijoje Hermio-Merkurijaus-Toto vaizdiniai susilieja Hermio Trismegisto mitologemoje.
Gimimas
Hermį pagimdė Maja Kilenės (Cyllene) kalne Arkadijoje. Pagal Homeriškąjį himną, „Himnas Hermiui“, Maja buvo nimfa, bet graikai taip pat vadina seną, švelnią ir išmintingą moterį (vieną iš senųjų nimfų). Nimfa buvo viena iš Plejadžių, kuri slėpėsi Arkadijos kalnuose.
Dievas Hermis anksti subrendo. Tik gimęs, vidurdienį, jis sukūrė lyrą (išdrožė iš vėžlio kiauto), o temstant jis pavogė 15 karvių iš Apolono bandos. Gudriai paslėpęs vogtus gyvulius oloje, kūdikis su nekalta šypsenėle atsigulė į lopšį. Įsiutęs Apolonas surado Hermį ir nuvedė teisti pas Dzeusą. Dzeusas liepė Hermiui grąžinti karves. Išgindamas jas iš olos, Apolonas išgirdo nuostabią muziką. Hermis grojo savo sukurta lyra. Sužavėtas Apolonas iškeitė karves į paprastą, bet jam iki šiol nematytą instrumentą.
Vaikai
Su Afrodite:
- Eunomija, viena iš Horų (arba Dzeuso ir Temidės dukra).
- Hermafroditas buvo nepaprastai gražus jaunuolis, kurį prakeikė nimfa.
- Peitė (Peitho) – įtikinimo ir gundymo personifikacija.
- Rodas
- Tichė – laimės deivė.
Su Driope:
- Panas – piemenų ir jų bandų globėjas, dievas.
Su Aglaule (Aglaulus):
- Eumolpas (Eumolpus), Hermio ir Aglaupės (arba Poseido ir Chionės) sūnus.
Su Herse:
Su Pondrosija (Pandrosus):
- Keriksas buvo Kerukų protėvis, šventikų šeimos Atėnuose.
Su Anteneira:
Su nežinoma motina:
- Abderusas buvo Heraklio bendražygis, mirė suėstas Diomedo arklių.
- Aetalidas (Aethalides)
- Mirtilas (Myrtilus), didvyris.