Belgorodo sritis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Vaizdas Coat_of_Arms_Belgorod_Oblast.svg keičiamas Coat_of_Arms_of_Belgorod_Oblast.svg |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
| pavadinimas = Belgorodo sritis |
| pavadinimas = Belgorodo sritis |
||
| origpavadin = ''Белгородская область'' |
| origpavadin = ''Белгородская область'' |
||
| herbas = Coat of Arms Belgorod Oblast.svg |
| herbas = Coat of Arms of Belgorod Oblast.svg |
||
| vėliava = Flag of Belgorod Oblast.svg |
| vėliava = Flag of Belgorod Oblast.svg |
||
| žemėlapis = Map of Russia - Belgorod Oblast (2008-03).svg |
| žemėlapis = Map of Russia - Belgorod Oblast (2008-03).svg |
00:26, 11 balandžio 2020 versija
Belgorodo sritis Белгородская область | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Rusija | ||||||
Federalinė apygarda | Centrinė federalinė apygarda | ||||||
Ekonominis regionas | Centro-Juodžemio | ||||||
Administracinis centras | Belgorodas | ||||||
Oficialios kalbos | rusų | ||||||
Vadovas | Jevgenijus Savčenka | ||||||
Gyventojų | 1 519 137 (30) | ||||||
Plotas | 27 100 km² (67) | ||||||
- vandens % | 0,07 % | ||||||
Tankumas | 56 žm./km² | ||||||
Vikiteka | Belgorodo sritisVikiteka |
Belgorodo sritis yra Rusijos europinėje dalyje, apie 600 km į pietus nuo Maskvos, pasienyje su Ukraina. Centras – Belgorodas.
Istorija
Sritis įkurta 1954 m. sausio 6 d.
Geografija
Sritis yra Vidurio Rusijos aukštumos pietvakariuose, paviršiaus aukštis iki 276 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8 °C, liepos mėnesio +20 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 500 mm kritulių. Srities upės priklauso Dono (Tichaja Sosna) ir Dniepro (Oskolas, Vorskla, Šiaurinis Donecas) baseinams. Yra išlikę giraičių, daugiausia ąžuolynų. Kitur vyrauja pievinės stepės, daugiausia išdirbtos[1].
Gyventojai
Tautinė sudėtis
Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:
- rusai – 92,9 %
- ukrainiečiai – 3,7 %
- armėnai – 0,5 %
- baltarusiai – 0,3 %
- azerbaidžaniečiai – 0,3 %
- ir kt.
Miestai
Didžiausi miestai 2002 m. (> 30 tūkst. gyventojų):
Šaltiniai
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 55