Kuoknesės kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 20: Eilutė 20:


== Istorija ==
== Istorija ==
Kuoknesės kunigaikštystė susidarė [[Polockas|Polocko]] kunigaikščio [[vasalas|vasalams]] su savo [[kariauna]] įsikūrus [[latgaliai|latgalių]] žemėje ir sutarus su jų diduomene. Kuoknesės kunigaikštystės ryšiai su [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kunigaikštyste]] nebuvo tvirti, nors glaudesni už [[Jersika|Jersikos]] ryšius. Žinomas vienintelis Kuoknesės kunigaikštystės kunigaikštis Viačka ([[stačiatikiai|stačiatikių]] krikšto vardas ''Viačeslavas'', {{lot|Wetseke, Vetseke, Vesceka}}, [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] – ''Vjačko, Vlačko''), valdęs [[1205]]–[[1208]] m.
Kuoknesės kunigaikštystė susidarė [[Polockas|Polocko]] kunigaikščio [[vasalas|vasalams]] su savo [[kariauna]] įsikūrus [[latgaliai|latgalių]] žemėje ir sutarus su jų diduomene. Kuoknesės kunigaikštystės ryšiai su [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kunigaikštyste]] nebuvo tvirti, nors glaudesni už [[Jersika|Jersikos]] ryšius. Žinomas vienintelis Kuoknesės kunigaikštystės kunigaikštis Vetsekas ([[stačiatikiai|stačiatikių]] krikšto vardas ''Viačeslavas'', {{lot|Wetseke, Vetseke, Vesceka}}, [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] – ''Vjačko, Vlačko''), valdęs [[1205]]–[[1208]] m.


Įtempti Kuoknesės kunigaikštystės santykiai su [[lietuvių žemių konfederacija]] vertė Viačką ieškoti [[Livonijos ordinas|Livonijos]] pagalbos. [[1205]] m. jis pripažino [[Rygos vyskupas|Rygos vyskupą]] Albertą savo siuzerenu. [[1208]] m. kilo Viačkos ir Alberto vasalo [[Lielvardė]]s riterio Danieliaus konfliktas. Viačka, nepatenkintas Albertu, kad šis nesutramdė riterio, [[1208]] m. sudegino [[Kuoknesės pilis|Kuoknesės pilį]] ir pabėgo į [[Naugardas|Naugardą]]. Kuoknesės kunigaikštystę užvaldė Livonijos [[vokiečiai]] ir įrengė čia atsparos bazę prieš Jersiką ir lietuvius.<ref>{{VLE|X|354|[[Edvardas Gudavičius]]|Kuoknesės kunigaikštystė}}</ref>
Įtempti Kuoknesės kunigaikštystės santykiai su [[lietuvių žemių konfederacija]] vertė Viačką ieškoti [[Livonijos ordinas|Livonijos]] pagalbos. [[1205]] m. jis pripažino [[Rygos vyskupas|Rygos vyskupą]] Albertą savo siuzerenu. [[1208]] m. kilo Viačkos ir Alberto vasalo [[Lielvardė]]s riterio Danieliaus konfliktas. Viačka, nepatenkintas Albertu, kad šis nesutramdė riterio, [[1208]] m. sudegino [[Kuoknesės pilis|Kuoknesės pilį]] ir pabėgo į [[Naugardas|Naugardą]]. Kuoknesės kunigaikštystę užvaldė Livonijos [[vokiečiai]] ir įrengė čia atsparos bazę prieš Jersiką ir lietuvius.<ref>{{VLE|X|354|[[Edvardas Gudavičius]]|Kuoknesės kunigaikštystė}}</ref>

16:29, 25 vasario 2018 versija

Baltų žemė:
Kuoknesė
Šalis Latvija (Latgala)
Tautos latgaliai
Laikotarpis XIII a.
Miestai Kuoknesė
Atskilo nuo Polocko
Prijungta prie Livonijos

Kuoknesės kunigaikštystė – XII a. pabaigos – XIII a. pradžios kunigaikštystė Latgaloje, Latvija.

Istorija

Kuoknesės kunigaikštystė susidarė Polocko kunigaikščio vasalams su savo kariauna įsikūrus latgalių žemėje ir sutarus su jų diduomene. Kuoknesės kunigaikštystės ryšiai su Polocko kunigaikštyste nebuvo tvirti, nors glaudesni už Jersikos ryšius. Žinomas vienintelis Kuoknesės kunigaikštystės kunigaikštis Vetsekas (stačiatikių krikšto vardas Viačeslavas, lot. Wetseke, Vetseke, Vesceka, Henriko Latvio kronikoje – Vjačko, Vlačko), valdęs 12051208 m.

Įtempti Kuoknesės kunigaikštystės santykiai su lietuvių žemių konfederacija vertė Viačką ieškoti Livonijos pagalbos. 1205 m. jis pripažino Rygos vyskupą Albertą savo siuzerenu. 1208 m. kilo Viačkos ir Alberto vasalo Lielvardės riterio Danieliaus konfliktas. Viačka, nepatenkintas Albertu, kad šis nesutramdė riterio, 1208 m. sudegino Kuoknesės pilį ir pabėgo į Naugardą. Kuoknesės kunigaikštystę užvaldė Livonijos vokiečiai ir įrengė čia atsparos bazę prieš Jersiką ir lietuvius.[1]

Šaltiniai

  1. Edvardas GudavičiusKuoknesės kunigaikštystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 354 psl.