Gaižuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Gaižuva – Lietuvos istorinė teritorija, XIII-XIV a. apėmusi Dubysos žemupio kairįjį krantą, tarp Ariogalos ir Vilkijos. Ją 1292, 1294, 1348, 1352, 1364, 1365, 1370 ir 1372 m. puolė Teutonų ordinas. XV a. pabaigoje prijungta prie Vilkijos valsčiaus. Su Gaižuvos žeme siejamas Gaižuvos dvaras, Gaižuvėlės kaimas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gaižuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 564 psl.