Rusijos imperijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
XIX a. 4-ame ir 5-ame dešimtmetyje Rusija plėtė teritorijas ir Vidurinės Azijos prieigose ir stiprino strategines pozicijas. Dėl politinių intrigų be didesnio pasipriešinimo Rusijos vasalais tapo Vyresniojo žuzo (''Semirečė'') kazachai. Taigi beveik visas [[Kazachstanas]] buvo prijungtas prie imperijos.
 
6-jo dešimtmečio pradžioje Rusija toliau plėtė savo įtaką Krymo ir Juodosios jūros regionuose. 1853 m. ji užpuolė Turkiją ir įsivėlė į trejus metus trukusį konfliktą, žinomą kaip [[Krymo karas]]. Šiame kare Turkiją parėmė Vakarų Europos šalys ir Rusija patyrė pralaimėjimą, jos tolesnė ekspansija šiame regione buvo pristabdyta. Tuomet Rusijos imperija nukreipė žvilgsnį į Rytus – [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pakrantes. Čia [[1854]] m. Rytų [[Sibiras|Sibiro]] generalgubernatorius [[Nikolajus Muravjovas]] pradėjo derybas su Kinija dėl rytinės [[Amūras (upė)|Amūro]] dalies priklausomybės. Po kelerius metus trukusių derybų žymi dalis Amūro upės tapo Rusijos ir Kinija siena. 1858 m. čia atsikėlė pirmieji rusų kolonistai, Amūro pakrantėje buvo įkurtas Chabarovkos miestelis (vėliau – [[Chabarovskas]]). Jis tapo atramos punktu, iš kurio N. Muravjovas sparčiai plėtė carinės imperijos teritoriją į Rytus. xde.
 
== Aleksandro II laikotarpis (1855–1881 m.) ==
Anoniminis naudotojas

Naršymo meniu