Jurgis Radvila III: Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 39: | Eilutė 39: | ||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
[http://ww.dig.com.pl/pdf/Radziwillowie.pdf Trimitų herbo Radvilos] lenkų kalba |
[http://ww.dig.com.pl/pdf/Radziwillowie.pdf Trimitų herbo Radvilos] lenkų kalba |
||
[http://genealogia.grocholski.pl/gd/osoba.php?id=005679 Genealogija] |
[http://genealogia.grocholski.pl/gd/osoba.php?id=005679 Genealogija] |
||
{{start box}} |
{{start box}} |
||
{{s-off}} |
{{s-off}} |
18:37, 21 vasario 2017 versija
Jurgis Radvila III | |
---|---|
Radvilos | |
Trimitai | |
Gimė | 1578 m. gruodžio 14 d. |
Mirė | 1613 m. (~35 metai) Žiežmariai |
Tėvas | Mikalojus Radvila |
Motina | Sofija Hlebavičiūtė |
Sutuoktinis (-ė) | Sofija Zborovska |
Veikla | Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas. |
Jurgis Radvila III (lenk. Jerzy Radziwiłł, 1578 m. gruodžio 14 d. – 1613 m. Žiežmariuose) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas.
Biografija
Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės,[1] Naugarduko vaivados Mikalojaus Radvilos sūnus.
Mokėsi Strasburgo ir Bazelio universitetuose, po to keliavo po Vokietiją ir Šveicariją. Savo dėdės ir globėjo, Lietuvos didžiojo etmono Mikalojaus Kristupo Radvilos palaikyme Jurgis 1589 tapo Mozyriaus seniūnu, o 1590 metais – Anykščių. 1600 metais gavo Trakų kašteliono pareigybę. 1599 ir 1605 metais buvo išrinktas Lietuvos Tribunolo maršalka. 1600 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą.
Vadovaujant savo karinei įgulai dalyvavo Zebžydovskio rokoše vadovaujamo Krokuvos vaivados Mikalojaus Zebžydovskio 1606–1609 metais.
Valdė Dubingių dvarą (Vilniaus paviete), Bielyčią, Dokudovą, Lipičną ir Žirmūnus (Lydos paviete), Žurpanus, Gnezdilovičius Volberovičius (Ašmenos paviete), Indurą (Gardino paviete) ir kitus. В
1601 metais Jurgis Radvila vedė Sofiją Zborovską (m. po 1618), Karūnos lauko etmono ir Gnezno kašteliono Jono Zborovskio (1538–1603) ir Katerinos Konarskos dukterį, nuo santuokos su kuria palikuonių neturėjo.
Valstybės tarnyba
1600 m. Trakų kaštelionas. Mirė nesulaukęs palikuonių, po jo mirties Dubingiai ir Belica perėjo Kristupo Radvilos Perkūno vaikams: Jonušui Radvilai ir Kristupui Radvilai Jaunajam.
Šaltiniai
- ↑ Jurgis Radvila III. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.
Nuorodos
Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Mikalojus Talvošas |
Trakų kaštelionas 1600–1613 |
Po to: Jonas Jurgis Radvila |
|