Duona: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
3 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
S
Atmestas 78.62.21.4 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas)
S (Atmestas 78.62.21.4 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas))
 
=== Duona Lietuvoje ===
[[Lietuva |Lietuvoje]] duona vartojama nuo pirmųjų amžių po [[Kristus|Kristaus]]. Lietuvos kaime ruginė duona iki [[XX amžius|XX a.]] vid. buvo pagrindinis valgis, nors nuo [[XIX amžius|XIX a.]] vid. greta jos plito ir bulvių valgiai. [[Baudžiava|Baudžiavos]] laikais [[valstiečiai]] ją kepdavo iš nevėtytų [[grūdas|grūdų]] miltų (bėralo), todėl vadino ''bėraline duona''. Grynų rugių duoną kepdavo tik [[šventė]]ms. Panaikinus baudžiavą, bėralinė duona iš valstiečių buities išnyko. XIX a. antroje pusėje ir per [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinį karą]] į tešlą būdavo primaišomą kitų [[javai|javų]] ar kitų augalų miltų.
 
Duona buvo kepama paprasta ir [[plikyta duona|plikyta]]. Duonos miltai išmaišomi iš šulelių padarytame duonkubilyje ([[Aukštaitija|Aukštaitijoje]]) ar išduobtame, vėliau iš lentų sunertame lovyje ([[Žemaitija|Žemaitijoje]]). Paprastai duonai miltai buvo įmaišomi į drungną vandenį, per naktį rauginami, o rytojaus dieną, pridėjus miltų, išminkoma ir kepama. Plikytai duonai miltus įmaišydavo į karštą vandenį, o tešlą raugindavo iki 3 dienų. Ši duona turėjo saldrūgštį skonį ir ne taip greit sendavo. Tešlą įrūgdavo nuo ankstesnio kepimo tešlos palikto raugo gabalėlio. Pirmasis kepimo būdas buvo senesnis ir labiau paplitęs, antrasis – daugelyje vietų paplito [[XX amžius|XX a.]] pirmaisiais dešimtmečiais. Iš [[prieskoniai|prieskonių]] į duoną dėdavo druskos ir [[kmynai|kmynų]]. Kepalus darydavo didelius, pailgus ar apskritus. Kepdavo žarijinėse [[krosnis|krosnyse]] ant ližės paklojus [[klevas|klevo]], [[krienas|krienų]] lapų, [[ajeras|ajerų]], [[kopūstas|kopūstlapių]] ar pabarsčius miltų. Lietuvos kaime XX a. buvo žinoma ir pikliuota duona, tačiau ją kepdavo tik didžiausioms šventėms.

Naršymo meniu