Mineralinės medžiagos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mineralinės medžiagoscheminiai elementai, būtini organizmo gyvybinių funkcijų palaikymui.

Mineralinės medžiagos palaiko šarmų-rūgščių pusiausvyrą, dalyvauja susitraukiant raumenims, dujų apykaitoje, nervų sistemos veikloje, krešant kraujui, greitina augimo ir atsistatymo procesus, išskiria energiją iš maistingųjų medžiagų ir padeda susidaryti naujiems audiniams. Organizme jos kaip statybinė medžiaga (kalcis, fosforas), kaip elektrolitai vandens druskų pusiausvyrai palaikyti, įeina į kai kurių fermentų struktūrą ir reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, įeina į organizmo organinių junginių (geležis) ir hemoglobino sudėtį.

Organizme esančios mineralinės medžiagos sudaro apie 4.5 % kūno svorio (pvz., 2,8 kg, jei žmogus sveria 70 kilogramų). Iš jų didžioji dalis, 5/6, įeina į kaulų sudėtį. Apie 50 % šio kiekio sudaro kalcis, 25 % - fosforas, kiti 5 makroelementai (magnis, natris, chloras, kalis ir siera) bei 14 mikroelementų (geležis, cinkas, varis, jodas, manganas, fluoras, molibdenas, kobaltas, selenas, chromas, alavas, nikelis, vanadis ir silicis) - likusius 25 proc. Makroelementų organizme yra daugiau nei 5 gramai, o mikroelementų - mažiau nei 5 gramai. Jos organizme atlieka dvejopas funkcijas: statybines (pvz., kalcis kauluose) ir reguliacines (pvz., jodas, įeinantis į skydliaukės hormonus, kalcis ir magnis reguliuoja raumenų kontrakciją ir atsipalaidavimą).

Sveikam žmogui svarbiausi yra 12 mineralinių elementų: kalcis, kalis, fosforas, magnis, geležis, cinkas, jodas, varis, manganas, fluoras, selenas, molibdenas ir 3 elektrolitai: natris, kalis, chloras.

Mineralinės medžiagos matuojamos gramais, miligramais arba mikrogramais.

Mineralinių medžiagų skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal kiekį organizme[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal atliekamas funkcijas[taisyti | redaguoti kodą]