Zavoločė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:28, 21 balandžio 2012 versija

Rusijos istorinė žemė Zavoločjė (Заволочье)

Šalis	Rusija (Archangelskas, Vologda)
Tautos	zavoločjės čiudai
Laikotarpis	Naugardo duoklininkai IX-XV a. Rusijos dalis nuo 1478 m.
Miestai	Belozerskas

Rusijos istoriniai regionai: Karelija, Ingrija, Dvina, Permė, Pečiora, Jugra, Pavolgys, Ponto stepė, Sibiras

Zavoločjė (rus. Заволочье), Dvinos žemė (rus. Двинская земля ), Vepsija – istorinė sritis dabartinėje Rusijoje – Vologdos ir Archangelsko srityse, kuriose gyveno taip vadinamieji zavoločjės čiudai (vepsų gentys).

Geografija

Pavadinimas rus. Заволочье kilęs iš rus. за волоками 'už pervalkų', čia liet. pervalkas 'sausumos kelias, jungiantis du vandens telkinius, kuriuo pervilkdavo laivus ir jų krovinius'. Zavoločjė buvo už pervalkų, kurie jungė Onegos ežerą su gretimais ežerais, pirmiausia Baltuoju ežeru. Ši geografinė riba atskyrė regioną nuo vakariau buvusios Karelijos. Į rytus nuo jo, Pečioros baseine buvo Pečioros žemė, o į pietryčius – Permės žemė. Pietuose regionas siekėsi su Volgos aukštupiu.

Regionas tampriai susijęs su Šiaurės Dvinos ir Onegos upės baseinais. Jis pasižymėjo gausiais miškais, kuriuose veisėsi brangiakailiai žvėrys, labai vertinami senovės pasaulyje. Vietos žmonės daugiausia užsiėmė žvėrių medžiokle,

Istorija

Anksčiausias regiono apibrėžimas apėmė tik nedidelę teritoriją į rytus nuo Baltojo ežero ir jį su Onega jungusios upės. Čia buvo vienas seniausių miestų – Beloozero (rus. Белоозеро), kurį, pasak legendos įkūrė ir valdė Riuriko giminaitis Sineus. Finougrų žemėse plito slavų kultūra ir kėlėsi kolonistai iš Naugardo respublikos.

Nuo XI a. pabaigos regiono apibrėžimas plėtėsi, nes kolonistai pamažu apgyvendino Onegos ir Šiaurės Dvinos baseinus. Jis buvo administruojamas kaip Zavoločjės valsčius. Kolonistų migracijos į Zavoločję ir vietinių vepsų asimiliacija dar labiau paspartėjo, kuomet Rusią nusiaubė mongolai. Bėgdami nuo jų, slavai masiškai apgyvendino šį atokų šiaurinį kraštą. Panašiu jis buvo apgyvendinamas ir iš jūrinės pusės – čia kėlėsi pomorai, tyrinėję Baltosios jūros pakrantes.

Turtingas regionas masino augančią Maskvos, kuri siekė paveržti regioną iš Naugardo. Pradedant Ivanu Kalita, Maskvai pavyko užimti piečiausius regiono miestus, pirmiausia Belozerą. Vėliau, 1397 m., vietos gyventojai patys pasiprašė prijungiami prie Maskvos. Tačiau jau kitais metais Naugardas sumušė Maskvą ir susigrąžino žemę į savo valdžią. Dvina išbuvo Naugardo respublikos sudėtyje iki 1478 m., kai pats Naugardas buvo prijungtas prie Maskvos.

@@ Eilutė 17: / Eilutė 17: @@
  | Sąrašas = '''Rusijos istoriniai regionai:'''<br>[[Karelija]], [[Ingrija]], [[Zavoločjė|Dvina]], [[Didžioji Permė|Permė]], [[Pečioros žemė|Pečiora]], [[Jugra]], [[Pavolgys]], [[Ponto stepė]], [[Sibiro istorija|Sibiras]]
  }}
-'''Zavoločjė''' ({{ru|Заволочье}}) arba '''Dvinos žemė''' ({{ru|Двинская земля }}), '''Vepsija''' - istorinė sritis dabartinėje [[Rusija|Rusijoje]] - [[Vologdos sritis|Vologdos]] ir [[Archangelsko sritis|Archangelsko]] srityse, kuriose gyveno taip vadinamieji ''zavoločjės čiudai'' ([[vepsai|vepsų]] gentys).
+'''Zavoločjė''' ({{ru|Заволочье}}), ''Dvinos žemė'' ({{ru|Двинская земля }}), ''Vepsija'' – istorinė sritis dabartinėje [[Rusija|Rusijoje]] – [[Vologdos sritis|Vologdos]] ir [[Archangelsko sritis|Archangelsko]] srityse, kuriose gyveno taip vadinamieji ''zavoločjės čiudai'' ([[vepsai|vepsų]] gentys).
 == Geografija ==
-Pavadinimas reiškė "už volokų", t. y. upelių, kurios sujungė [[Onegos ežeras|Onegos ežerą]] su gretimais ežerais, pirmiausia [[Belojės ežeras|Baltuoju ežeru]]. Ši geografinė riba atskyrė regioną nuo vakariau buvusios [[Karelija|Karelijos]]. Į rytus nuo jo, [[Pečiora|Pečioros]] baseine buvo [[Pečioros žemė]], o į pietryčius - [[Permės žemė]]. Pietuose regionas siekėsi su Volgos aukštupiu.
+Pavadinimas {{ru|Заволочье}} kilęs iš {{ru|за волоками}} 'už pervalkų', čia {{lt|pervalkas}} 'sausumos kelias, jungiantis du vandens telkinius, kuriuo pervilkdavo laivus ir jų krovinius'. ''Zavoločjė'' buvo už pervalkų, kurie jungė [[Onegos ežeras|Onegos ežerą]] su gretimais ežerais, pirmiausia [[Belojės ežeras|Baltuoju ežeru]]. Ši geografinė riba atskyrė regioną nuo vakariau buvusios [[Karelija|Karelijos]]. Į rytus nuo jo, [[Pečiora|Pečioros]] baseine buvo [[Pečioros žemė]], o į pietryčius – [[Permės žemė]]. Pietuose regionas siekėsi su [[Volga|Volgos]] aukštupiu.
+Regionas tampriai susijęs su [[Šiaurės Dvina|Šiaurės Dvinos]] ir [[Onegos upė]]s baseinais. Jis pasižymėjo gausiais miškais, kuriuose veisėsi brangiakailiai žvėrys, labai vertinami senovės pasaulyje. Vietos žmonės daugiausia užsiėmė žvėrių medžiokle,
-Regionas tampriai susijęs su [[Šiaurės Dvina|Šiaurės Dvinos]] ir [[Onegos upė]]s baseinais. Jis pasižymėjo gausiais miškais, kuriuose veisėsi brangiakailiai žvėrys, labai vertinami senovės pasaulyje. Vietos žmonės daugiausia užsiėmė žvėrių medžiokle,
 == Istorija ==
-Anksčiausias regiono apibrėžimas apėmė tik nedidelę teritoriją į rytus nuo Baltojo ežero ir jį su Onega jungusios upės. Čia buvo vienas seniausių miestų - [[Belozerskas|Beloozero]] ({{ru|Белоозеро}}), kurį, pasak legendos įkūrė ir valdė [[Riurikas|Riuriko]] giminaitis Sineus. [[Finougrai|Finougrų]] žemėse plito [[slavai|slavų]] kultūra ir kėlėsi kolonistai iš [[Naugardo respublika|Naugardo respublikos]].
+Anksčiausias regiono apibrėžimas apėmė tik nedidelę teritoriją į rytus nuo Baltojo ežero ir jį su Onega jungusios upės. Čia buvo vienas seniausių miestų – [[Belozerskas|Beloozero]] ({{ru|Белоозеро}}), kurį, pasak legendos įkūrė ir valdė [[Riurikas|Riuriko]] giminaitis ''Sineus''. [[Finougrai|Finougrų]] žemėse plito [[slavai|slavų]] kultūra ir kėlėsi kolonistai iš [[Naugardo respublika|Naugardo respublikos]].
+Nuo XI a. pabaigos regiono apibrėžimas plėtėsi, nes kolonistai pamažu apgyvendino Onegos ir Šiaurės Dvinos baseinus. Jis buvo administruojamas kaip '''Zavoločjės valsčius'''. Kolonistų migracijos į Zavoločję ir vietinių vepsų asimiliacija dar labiau paspartėjo, kuomet Rusią nusiaubė [[Mongolų imperija|mongolai]]. Bėgdami nuo jų, slavai masiškai apgyvendino šį atokų šiaurinį kraštą. Panašiu jis buvo apgyvendinamas ir iš jūrinės pusės – čia kėlėsi [[pomorai]], tyrinėję [[Baltoji jūra|Baltosios jūros]] pakrantes.
+Turtingas regionas masino augančią [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos]], kuri siekė paveržti regioną iš Naugardo. Pradedant [[Ivanas Kalita|Ivanu Kalita]], Maskvai pavyko užimti piečiausius regiono miestus, pirmiausia Belozerą. Vėliau, 1397 m., vietos gyventojai patys pasiprašė prijungiami prie Maskvos. Tačiau jau kitais metais Naugardas sumušė Maskvą ir susigrąžino žemę į savo valdžią. Dvina išbuvo Naugardo respublikos sudėtyje iki 1478 m., kai pats Naugardas buvo prijungtas prie Maskvos.
-Nuo XI a. pabaigos regiono apibrėžimas plėtėsi, nes kolonistai pamažu apgyvendino Onegos ir Šiaurės Dvinos baseinus. Jis buvo administruojamas kaip '''Zavoločjės valsčius'''. Kolonistų migracijos į Zavoločję ir vietinių vepsų asimiliacija dar labiau paspartėjo, kuomet Rusią nusiaubė [[Mongolų imperija|mongolai]]. Bėgdami nuo jų, slavai masiškai apgyvendino šį atokų šiaurinį kraštą. Panašiu jis buvo apgyvendinamas ir iš jūrinės pusės - čia kėlėsi [[pomorai]], tyrinėję [[Baltoji jūra|Baltosios jūros]] pakrantes.
-Turtingas regionas masino augančią [[Maskvos didžioji kunigaikštystė|Maskvos]], kuri siekė paveržti regioną iš Naugardo. Pradedant [[Ivanas Kalita|Ivanu Kalita]], Maskvai pavyko užimti piečiausius regiono miestus, pirmiausia Belozerą. Vėliau, 1397 m. vietos gyventojai patys pasiprašė prijungiami prie Maskvos. Tačiau jau kitais metais Naugardas sumušė Maskvą ir susigrąžino žemę į savo valdžią. Dvina išbuvo Naugardo respublikos sudėtyje iki 1478 m., kai pats Naugardas buvo prijungtas prie Maskvos.
 {{Finougrų gentys}}
 [[Kategorija:Rusijos istoriniai regionai]]