Vogulų kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vogulų kunigaikštystė (rus. Вогульское княжество) – gentinė mansių (vogulų, voguličių, mendsių, moansių) sąjunga. Gyvavo nuo XV a. vidurio iki XVI a. kuomet Jugros žemę užkariavo rusai. Kunigaikštystės gyvenvietės buvo įsikūrusios prie Sosvos, Pelymo, Lozvos upių[1].

Vogulų kunigaikštystė drauge su Kondos kunigaikštyste (mansių sąjunga prie Kondos upės) ir Tabaros kunigaikštyste (mansių sąjunga prie Tavdos) sudarė Pelymo kunigaikštystę. Sąjungą valdė gentinė aristokratija.

Sverdlovsko srities, Serovo rajono Marsiatų gyvenvietėje yra pastatytas kryžius atminti 1714 m. metropolito Filofėjaus vykdytam Sosvos mansių krikštui[2].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Бояршинова З. Я., Население Западной Сибири до начала русской колонизации, Томск, 1960
  2. http://www.panoramio.com/photo/6350989