Kazymo kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kazymo kunigaikštystė
Blank.png
XV amžius – 1593 Lob flag moskovskiy.svg
Location of
Kazimas buvo į rytus nuo Kodos
Sostinė Mozan-voš
Kalbos chantų
Valdymo forma monarchija
 iki 1593 (paskutinis) Cyngopas
Istorija
 - Susikūrimas XV amžius m.
 - Prijungta prie Rusijos 1593 m.

Kazymo kunigaikštystė (rus. Казымское княжество) – chantų (ostiakų) genčių sąjunga Vakarų Sibire, gyvavusi nuo XV a. vidurio iki XVI a. pabaigos. Jos teritorija driekėsi už Uralo kalnų, Obės žemupyje (dab. Chantų Mansija, Belojarsko rajonas). Tai buvo smulki valstybėlė, kurios gyventojų skaičius neviršijo 1000.

Iš viso kunigaikštystei priklausė 5 įtvirtintos gyvenvietės Kazymo upės slėnyje. Iš vakarų į rytus jos buvo: sostinė Mazan-voš (Мазан-вош, rusų vadinama Мозянский городок); Chulor-voš (Хуллор-вош); Kel-čikar (Кель-чикар); Kazym-voš (Казым-вош); Vangr-voš (Вангр-вош).

Tai buvo viena atokiausių jugrų kunigaikštysčių, įsiterpusi į retai gyvenamas nencų žemes, kurios ribojo ją iš šiaurės, rytų ir pietų. Šiaurės vakaruose kunigaikštystė ribojosi su Obdoro kunigaikštyste, rytuose – su Kodos kunigaikštyste.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kunigaikštystė ilgai buvo nuošalyje nuo kitų Jugros kunigaikštysčių istorijos, todėl žinoma labai mažai. Greičiausiai Kazymo istorija artimai susijusi su gerokai reikšmingesnės Kodos istorija. Kodos kunigaikštis Moldanas XV a. minimas ir kaip Kazymo kunigaikštis. Kitas minimas Kazymo kunigaikštis yra Peugėjus, kuriam adresuotas 1557 m. laiškas iš Rusijos.

Tik XVI a. pabaigoje, Rusijai nukariavus Sibiro chanatą, Kazymas įtraukiamas į istoriją. 1585 m. vaivadai Ivanui Mansurovui įkūrus Obės miestelį į pietus nuo Kazymo, tuometinis Kazymo kunigaikštis Cyngopas (rus. Цынгоп) nuvyko į Maskvą su prašymu neliesti jo žemių, ir pasižadėjo reguliariai mokėti duoklę.

1593 m. rusai prie pat kunigaikštystės ribos įkūrė naują miestą - Beriozovą ir tais pačiais metais paėmė Kazymą. Tačiau nominaliai kunigaikščiai išlaikė savo dinastiją ir mokėjo duoklę iki pat XVIII a. 1607 m. jie netgi dalyvavo kitų ugrų sukilime prieš rusus ir laikė apgultyje Beriozovą. Tačiau sukilimui nepavykus, kunigaikštis Bogdanas buvo pakartas.

Žinomi kunigaikščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Moldanas (?) (apie 1485 m.);
  • Peugėjus (apie 1557 m.);
  • Cyngopas (iki 1593 m.);
  • Bogdanas (iki 1607);
  • Juvanas;
  • Bygdanas;
  • Akša;
  • Raidukas;

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kazimo kunigaikštystės istorija (ru.)