Permiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Permiai – finougrų gentis, gyvenusi Kamos aukštupyje, dabartinėje Rusijoje. Kalbėjo permių kalba. Jie buvo dabartinių tautų: udmurtų ir komių protėviai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Didžioji Permė.

Permiai teritorijoje gyveno nuo labai senų laikų. IX–X a. jų krašte lankėsi ir jį aprašė arabų keliautojai, vikingai. Senasis permių arealas tapatinamas su arabų keliautojo Ahmado ibn Fadlano minimu Wisu ar su vikingų aprašoma Bjarmaland.

Tuo metu permiai buvo sukūrę keletą valstybių (tokias kaip Didžioji Permė ar Vyčegdos Permė), kurios mokėjo duoklę Pavolgio Bulgarijai. Vėliau yra minima, kad permiai ėmė mokėti duoklę Novgorodo Respublikai.

Apie IX a. iš permių kristalizavosi jų atšakos. Pietiniai permiai patyrė stiprią Pavolgio Bulgarijos įtaką ir iš jų vystėsi udmurtai (votiakai) ir besermanai. Šiaurinių permių didelė dalis migravo į šiaurę, kur susiformavo komių subgrupės ir kalbos.