Udmurtų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
S robotas Pridedama: vep:Udmurtan kel' |
||
Eilutė 119: | Eilutė 119: | ||
[[udm:Удмурт кыл]] |
[[udm:Удмурт кыл]] |
||
[[uk:Удмуртська мова]] |
[[uk:Удмуртська мова]] |
||
[[vep:Udmurtan kel']] |
|||
[[xmf:უდმურტული ნინა]] |
[[xmf:უდმურტული ნინა]] |
||
[[zh:乌德穆尔特语]] |
[[zh:乌德穆尔特语]] |
10:01, 4 vasario 2012 versija
Udmurtų kalba удмурт кыл | |
Kalbama | Rusija (Udmurtija, Baškortostanas, Tatarstanas) |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 464 000 |
Kilmė | Uralo udmurtų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Udmurtija |
Kalbos kodai | |
ISO 639-2 | udm |
ISO 639-3 | udm |
Udmurtų kalba – Uralo kalbų šeimos kalba, priklausanti permių kalbų grupei. Vartojama udmurtų, gyvenančių Rusijoje, Volgos vidurupio baseine (Udmurtija, Tatarstanas, Baškortostanas, Marių Respublika, Permės kraštas ir kt.). Kalbančiųjų skaičius – 464 tūkst. žmonių. Nors kalbančiųjų skaičius nemažas, leidžiama periodinė literatūra, vyksta pamokos, tačiau dauguma miestuose gyvenančių jaunų udmurtų nebekalba savo gimtąja kalba.
Udmurtų kalba dalijama į 3 tarmes: šiaurės, pietų ir besermanų. Be to, yra keletas tarpinių šnektų. Nuo kitų permių kalbų udmurtų kalba skiriasi tuo, kad jos žodžiai kirčiuojami paskutiniame skiemenyje, kai kuriomis morfologinėmis veiksmažodžio savybėmis, dvejomis veiksmažodžių kaitymo formomis. Leksikoje gausu rusiškų ir totoriškų skolinių. Literatūrinė udmurtų kalba sudaryta apjungiant tiek pietų, tiek šiaurės tarmių elementus. Vienas pagrindinių kalbos normintojų – Vasilijus Alatyrevas.
Pirmos knygos udmurtų kalba išleistos 1847 m. Kalbos užrašymui naudotas tiek lotyniškas, tiek kirilicos raidynas, o dabartinis jo variantas susiformavo XX a. trečiajame dešimtmetyje.
Abėcėlė
А а | Б б | В в | Г г | Д д | Е е | Ё ё |
Ж ж | Ӝ ӝ | З з | Ӟ ӟ | И и | Ӥ ӥ | Й й |
К к | Л л | М м | Н н | О о | Ӧ ӧ | П п |
Р р | С с | Т т | У у | Ф ф | Х х | Ц ц |
Ч ч | Ӵ ӵ | Ш ш | Щ щ | Ъ ъ | Ы ы | Ь ь |
Э э | Ю ю | Я я |
Nuorodos
|