Kuoknesės kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: be:Кукейноскае княства |
S r2.6.4) (robotas Keičiama: be:Кукенойскае княства |
||
| Eilutė 31: | Eilutė 31: | ||
[[Kategorija:Koknesės savivaldybė]] |
[[Kategorija:Koknesės savivaldybė]] |
||
[[be: |
[[be:Кукенойскае княства]] |
||
[[en:Principality of Koknese]] |
[[en:Principality of Koknese]] |
||
[[lv:Koknese (valsts)]] |
[[lv:Koknese (valsts)]] |
||
17:11, 19 spalio 2011 versija
| Baltų žemė: Kuoknesė | |
|---|---|
| Šalis | Latvija (Latgala) |
| Tautos | latgaliai |
| Laikotarpis | XIII a. |
| Miestai | Kuoknesė |
| Atskilo nuo | Polocko |
| Prijungta prie | Livonijos |
Koknesės kunigaikštystė – XII a. pabaigos – XIII a. pradžios kunigaikštystė Latgaloje, Latvija.
Istorija
Koknesės kunigaikštystė susidarė Polocko kunigaikščio vasalams su savo kariauna įsikūrus latgalių žemėje ir sutarus su jų diduomene. Koknesės kunigaikštystės ryšiai su Polocko kunigaikštyste nebuvo tvirti, nors glaudesni už Jersikos ryšius. Žinomas vienintelis Koknesės kunigaikštystės kunigaikštis Viačka (stačiatikių krikšto vardas Viačeslavas, lot. Wetseke, Vetseke, Vesceka, Henriko Latvio kronikoje – Vjačko, Vlačko), valdęs 1205-1208 m.
Įtempti Koknesės kunigaikštystės santykiai su lietuvių žemių konfederacija vertė Viačką ieškoti Livonijos pagalbos. 1205 m. jis pripažino Rygos vyskupą Albertą savo siuzerenu. 1208 m. kilo Viačkos ir Alberto vasalo Lielvardės riterio Danieliaus konfliktas. Viačka, nepatenkintas Albertu, kad šis nesutramdė riterio, 1208 m. sudegino Koknesės pilį ir pabėgo į Naugardą. Koknesės kunigaikštystę užvaldė Livonijos vokiečiai ir įrengė čia atsparos bazę prieš Jersiką ir lietuvius.[1]
Šaltiniai
- ↑ Edvardas Gudavičius. Koknesės kunigaikštystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 354 psl.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||
