Sąrašas:Sanskritiškos kilmės terminai ir vardai

Sanskritiškos kilmės terminų ir vardų sąrašas apima įvairius sanskritiškus terminus, priimtus lietuvių kalboje ir atsitiktinai vartojamus tik kaip perraša. Vieni nuo kitų jie niekaip neatskirti, visi išdėstyti lietuvių abėcėlės tvarka. Taip pat pateikiama sanskritiškų vardų ir pavadinimų lietuviška perraša.

Sanskritiškos kilmės terminai ir vardai

abhidharma (skr. abhidharma, pali abhidhamma): – pažodžiui "atskirasis (arba specialusis) mokymas"; trečioji budistinio kanono (Tripitaka) dalis
ačarja (skr. ācārya): – mokytojas, vadovas, meistras
agama (skr. āgama): – pažodžiui „mokymo šaltinis“; mahajanoje išplitęs bendrinis sūtrų rinkinių pavadinimas. Plačiai vartojamas pali sinonimas nikaja.
ahimsa (skr. ahiṃsā): – pažodžiui „neskaudinimas“, taikumas.
Adžanta (ajantā): – miestas centrinės Indijos vakaruose.
Adžatašiatrus (skr. ajātaśatru, pali ajātasattu): – Magados karalystės valdovas (plačiau naudojama pali forma Adžasatus)
adžna, adžnia (skr. ajñā, ajñācakra): – tarpuakio (šešta) čakra, „trečioji akis“.
akaša (skr. ākāśa, pali ākāsa): – tai, kas viską persmelkia, erdvė (budizme); eteris (induizme). (Dažniausiai vartojama sanskritiška forma "akaša".)
Akšobhja (skr. akṣobhya): – „nejudantysis“; vienas iš penkių dhjani-budų
alaja-vidžniana (skr. ālaya-vijñāna): – pažodžiui „talpinančioji sąmonė“ arba „sąmonė saugykla, talpykla“)
Amitabha, Amita (skr. amitābha): – pažodžiui „beribė šviesa“; vienas iš penkių dhjani-budų
Amoghasidhis (skr. amoghasiddhi): – pažodžiui „kas neklysdamas pasiekia tikslą“, vienas iš penkių dhjani-budų
anahata (skr. anāhata, anāhatacakra): – širdies (ketvirta) čakra
ananda, Ananda (skr. ānanda): – palaima, taip pat ir vardas Ananda (žr. sat-čit-ananda
anatmanas (skr. anātman, pali anatta): – pažodžiui „ne aš“, esmės neturėjimas, nesavastingumas
anitja (skr. anitya, pali anicca): – laikinumas, praeinamumas, neišliekamumas
anutara samjak sambodhi (skr. anuttara samyaksaṃbodhi): – pažodžiui „tobulas visa apimantis visiškas atbudimas“ (žr. bodhis
arhatas, archatas (skr. arhat, pali arahat): – pažodžiui „vertasis“, „kas yra vertas“
arja-marga (skr. ārya-mārga, pali ariya-magga): – pažodžiui „taurusis kelias“, budistinis Taurusis aštuonialypis kelias
arja-satja (skr. ārya-satya, pali ariya-satta): – taurioji tiesa; keturios tauriosios tiesos budizme
arūpaloka (skr.): – pažodžiui „beformiškumo pasaulis“; trilokos sistemoje bekūniškumo ir beformiškumo sfera, kurioje išgyvenamas grynasis dvasinis vientisumas
asthangika-marga (skr.): – pažodžiui “aštuonialypis kelias”
asura, asurai, asurų pasaulis (skr. asura): – pažodžiui „demonas“, „blogoji dvasia“; viena iš šešių būties karalysčių
atmanas, atma (skr. ātman): – pažodžiui „kvėpavimas“, „gyvybinė galia“; dvasia
Avalokitešvara (skr. avalokiteśvara): – pažodžiui verčiama skirtingai: 1) žemyn žvelgiantis viešpats; 2) Girdintis pasaulio raudą; 3) Pasaulio nušvitimą [nešantis] garsas; budizme ypatingai iškilus bodhisatva
avidja (skr. avidyā, pali avijjā): – neišmanymas
bhikšus, bhikšunė (skr. bhikṣu, bhikṣunī; pali bhikku, bhikkunī): – pažodžiui „elgeta“; iš išmaldos gyvenantis vienuolis, vienuolė; vienuoliai budistai
bidža (skr. bīja): – pažodžiui „energija“, „sėkla“, „pamatinė galia“; dažniausia naudojama čakros mantriniam skiemeniui vadinti: bidža-mantra – pamatinė mantra mantrinė sėkla, mantrinis branduolys
bodhis (skr., pali bodhi): – atbudimas, nušvitimas
bodhisatva (skr. bodhisattva): – pažodžiui „atbudusi būtybė“
brahma-vihara (skr. ir pali brahmavihāra): – pažodžiui „dieviškos būties būsena“; meditavimo praktikų pasiekiama būsena, kuriai būdingos keturios teigiamos proto savybės (maitrė, karuna, mudita ir upekša)
buda, Buda (skr., pali buddha): – pažodžiui „kas yra atbudęs“, istorinio Budos Šakjamunio vardas
čakra (skr. cakra): – pažodžiui „ratas, apskritimas, diskas“; organizmo energiniai centrai (plačiausiai paplitusi 7 čakrų sistema: mūladhara, svadhisthana, manipūra, anahata, višudha, adžnia, sahasrara, sujungtos trimis kanalais ida, pingala ir šušumna), o taip pat dievų naudojamas ginklas ir simbolis
čela (skr. ceṭa (tradiciškai nusistovėjo forma „čela“, nors teisingiau būtų „četa“)): – pažodžiui „patarnautojas“; savo guru atsidavęs mokinys, apskritai guru mokinys
čintamanis (skr. cintāmaṇi): – pažodžiui „minties brangakmenis“; troškimus tenkinantis akmuo; kita prasme, išsilaisvinusio proto simbolis
čita (skr. citta): – pažodžiui „mąstymas, atspindėjimas, refleksija“; sąmoningumas, sąmonės raiška (žr. sat-čit-ananda)
dakinė (skr. ḍākinī): – demonė, nirši moteriškoji dvasia
dana (skr. dāna): – pažodžiui „dovana“ (žr. paramita)
daršanas, daršianas (skr. darśana): – pažodžiui „reginys“; sąmoningas susidūrimas „akis į akį“ su tiesa arba „pasimatymas“ su dievybe (induizme)
deva (skr., pali deva): – pažodžiui „dangiškosios būtybės“; visos dieviškosios būtybės, dievai ir deivės
dharanė (skr. dhāranī): – pažodžiui „laikytoja“; mantrinio pobūdžio tekstas, paprastai ilgesnis už įprastas mantras, skirtas tam tikrų proto savybių ar proto būsenų ugdymui ir palaikymui
dharma (skr. dharma, pali dhamma): – pažodžiui „pernešantis, įtvirtintas“; daugiaprasmis terminas apskritai reiškiantis tvarką, mokymą, prasmiškai siejasi su filosofiniais terminais „darna“, „harmonija“ (tačiau nežiūrint panašumo, nesisieja etimologiškai)
dharmakaja (skr. dharmakāya): – pažodžiui „aukščiausios tvarkos kūnas“; vienas iš trikajų, tikroji budos prigimtis, tapati visatos esmei (žr. trikaja)
dhatu (skr., pali dhātu): – pažodžiui „vietovė, sritis, karalija, elementas“; dažniausiai sudurtiniuose žodžiuose reiškia būties arba mąstymo elementus ir sritis
dhjana (skr. dhyāna, pali jhāna): – meditacija, dzenas
dhjani-buda (skr. dhyāni-buddha): – pažodžiui „meditacijos buda“; penki transcendentiniai budos, simbolizuojantys skirtingus nušvitimo aspektus (Akšobhja, Amitabha, Amoghasidhis, Ratnasambhava, Vairočana), vizualizuojami meditacijos metu
Dirghagama (skr. dīrghāgama, pali dīghanikāya): – pažodžiui „ilgasis rinkinys“; paprastai vartojamas pali atitikmuo “Digha nikaja”
Dipamkara (skr. dīpaṃkara): – pažodžiui „šviesos įžiebėjas“; legendinis buda, gyvenęs daugybę metų prieš Budą Šakjamunį
duhkha (skr. duhkha, pali dukkha): – pažodžiui „sunkumas“, „kančia“; centrinė budizmo sąvoka, paprastai verčiama kaip “kančia”
džapa (skr.): – pažodžiui „murmėjimas, šnabždėjimas“; mantros, šventų formulių ar vardų kartojimas
Džetavana (skr. jetavana): – vienuolynas Šravastyje (Indija)
džniana (skr. jñāna, pali ñāna): – žinojimas; intelektualus reiškinių ir juos tvarkančių dėsnių žinojimas, pradžnios sudėtinė dalis
ekagrata (skr. ekāgra, ekāgratā, pali ekāgattā): – pažodžiui „vienatikslis“; proto vientiksliškumas, koncentravimasis į viena
Ekotarikagama (skr. ekottarāgama, ekottarikāgama, pali anguttara-nikāya): – pažodžiui "palaipsnių aiškinimų rinkinys"; (plačiai priimta naudoti pali formą: Angutara nikaja, žr. Sūtra pitaka)
gandharvai (skr. gandharva): – dangaus gyventojai, dainininkai ir muzikantai
Garuda (skr. garuḍa): – mitinis paukštis, pusiau žmogus, pusiau paukštis
gatha (skr. gātha): – giesmė, posmas, strofa, pastraipa; teksto dalis
guru, gurus (skr. guru): – mokytojas, dvasinis mokytojas, dvasinis vadovas
Hajagriva, Hajagryva (skr. hayagrīva): – pažodžiui „arkliakaklis“; nirši dievybė
hinajana (skr. hīnayāna): – pažodžiui „mažoji važiuoklė“; budizmo šaka
indrija (skr. indriya): – pažodžiui „jutimo organai“; 22 psichofiziologinės savybės
jana (skr. yāna): – pažodžiui „važiuoklė, vežimas“ (žr. mahajana, hinajana, vadžrajana, ekajana)
joga (skr. yoga): – pažodžiui „jungas“; įvairios savitvardos ir paklusnumo pratybų sistemos, praktikuojamos vardan dvasinių pasiekimų
Kailašas (skr. kailāsa): – pažodžiui „sidabro kalnas“; kalnas Himalajuose (kitaip vadinamas Kailasas, Radžatadris)
kaja (skr. kāya) – organizmo kūnas (taip pat ir transcendentinis); žr. trikaja
Kalačakra (skr. kāla-cakra): – pažodžiui „laiko ratas“; vėliausia budizmo tantra
kalpa (skr. kalpa, pali kappa): – pažodžiui „pasaulinis ciklas“; labai ilgas laikotarpis, kurio metu randasi ir sunyksta pasaulis
kama (skr., pali kāma): – pažodžiui „noras, troškimas“; jusliniai troškimai, ilgesys, lytiniai malonumai; dar žr. kama-sūtra
kamaloka (skr., pali kāmaloka): – pažodžiui „troškimų pasaulis“; trilokos sistemoje troškimų sfera
Kapilavastu (skr. kapilavastu, pali kapilavatthu): – gimtasis Sidhartos Gautamos miestas
karma (skr. karma, pali kamma): – pažodžiui „veikla, veikimas“; paklusimas priežasties pasekmės dėsniui ir veikimo įpročiai (įgyti ir įgimti)
karuna (skr., pali karuṇā): – atjauta, veiksminga užuojauta, švelni paguoda; išskirtinė visų bodhisatvų ir budų savybė (dar žr. paramita, brahma-vihara)
Kašjapa (skr. kāśyapa, pali kassapa): – toks vardas (žr. Mahakašjapa)
kleša, klešia (skr. kleśa, pali kilesa): – pažodžiui „bėda, užteršimas, aistra“; proto tarša, klaidinanti dvasinius ieškotojus
Košala (skr., pali kośala): – senovėje egzistavusi karalystė (dab. Nepalo teritorijoje), Budos Šakjamunio laikais čia buvo įsikūręs Džetavanos vienuolynas
kšantis (skr. kṣānti, pali khanti): – pažodžiui „kantrumas“; viena iš žmogiškųjų tobulybių (žr. paramita)
Kšitigarbha (skr. kṣitigarbha): – pažodžiui „žemės įsčios“; bodhisatvos, sergstinčio nuo nelaimių, vardas
Kušinagara, Kušinara (skr. kuśinagara): – Budos parinirvanos vieta, dabar Kasia (Utar Pradešas, Indija)
madhjamaka, madhjamikai (skr. mādhyamaka): – „madhyama“ pažodžiui „vidurinysis“; Viduriniojo kelio mokymą skelbusi budizmo mokykla, madhjamikai – šios mokyklos atstovai
Magadha (skr., pali): – Senovinė karalystė šiaurės Indijoje, turėjusi didelės reikšmės kaip Indijos, taip ir budizmo istorijai (dar žr. Budos lankytos vietos)
maha- (skr., pali mahā-): – priešdėlis reiškiantis „didelis, didysis“
Mahakašjapa (skr. mahākāśyapa, pali mahākassapa): – Budos mokinio vardas
Mahamaudgaljajana (skr. mahāmaudgalyāyana, pali mahāmoggalana): – Budos mokinio vardas
mahajana (skr. mahāyāna): – pažodžiui „didžioji važiuoklė“; budizmo šaka
Maitrėja (skr. maitreya): – pažodžiui „mylintysis“; ateities buda
maitrė (skr. maitrī, pali mettā): – pažodžiui „gerumas, geranoriškumas“; viena iš žmogiškųjų dorybių (žr. brahma-vihara)
mala (skr. mālā): – pažodžiui „vėrinys, rožinis“; karoliukų vėrinys naudojamas apeigose, dar vadinamas džapamala
manas (skr. manas, pali mano): – pažodžiui „protas, protingumas“; visas protines galias apjungiantis terminas
mandala (skr. maṇḍala): – pažodžiui „skritulys, lankas, skiltis“; simbolinis kosminių jėgų atvaizdas
manipūra, manipura (skr. manipūra, manipūracakra): – saulės rezginio (trečioji) čakra
Mandžušris (skr. mañjuśrī): – pažodžiui „tas, kuris yra taurus ir geras“; išminties bodhisatvos vardas
mantra (skr. mantra): – pažodžiui „proto įrankis“; galią perteikiantys garsiniai skiemenys ir jų junginiai
Mara (skr., pali māra): – pažodžiui „marinantis, griaunantis“; budizme mirties įsikūnijimas
maja (skr. māyā): – pažodžiui „apgaulė, iliuzija, regimybė“; amžinai kintantis laikinasis pavidalų ir pavadinimų pasaulis, kurį neatbudęs (nenušvitęs) protas laiko tikru.
Meru, Sumeru (skr.): – „pasaulinis kalnas“, stūksantis Indijos subkontinente paplitusių kosmologinių pasaulėvaizdžių centre
mudita (skr. muditā): – „kupinas atjautos džiaugsmas“; atjaučiantis džiaugimasis kitų būtybių laime (žr. brahma-vihara)
mudra (skr. mudrā): – pažodžiui „anspaudas, ženklas“; kūno poza arba rankomis rodomi ženklai
mūladhara (skr. mūlādhāra): – pamatinė (pirmoji) čakra
munis (skr. muni): – religingas asmuo, mokslininkas, šventasis
nadi kanalai (skr. naḍī): – pažodžiui „vamzdis, vamzdelis, tūba, tubelė, kraujagyslė, gysla“; organizmo gyvybinės energijos kanalai (žr. čakra)
naga, vyr., mot. (skr. nāga): – pažodžiui “gyvatė, žaltys”; gera linkinčios pusiau dieviškos būtybės, „drakonai“
Nalanda (skr. nālandā): – budizmo minties centras š.r. Indijoje, sunaikintas XII-XIII a.
namarūpa (skr. nāmarūpa): – pažodžiui “pavadinimas-pavidalas”, “vardas-forma”; terminas apibrėžiantis asmens empirinę būtį, kad asmenį sudaro dvi esminės dalys: mintinė ir fizinė, arba neapčiuopiamoji (tik įvardijama) ir apčiuopiamoji
naraka (skr. naraka, pali niraya): – pažodžiui „pragaras“; viena iš trijų negatyviųjų būties karalijų (pakopų) (dar žr. triloka)
nidana (skr. nidāna): – pažodžiui „ryšys, saitas“; (budizme) sąlygotosios kilmės grandinės grandis
nirmanakaja (skr. nirmānakāya): – pažodžiui „persikeitimų, virsmų, transformacijų kūnas“; vienas iš trikajų, žemiškasis budos kūnas
nirodha (skr.): – pažodžiui „sunaikinimas, išnykimas, praėjimas“; trečia taurioji budizmo tiesa (žr. Keturios tauriosios tiesos)
nirvana (skr. nirvāṇa, pali nibbāna): – pažodžiui „užgęsimas, išnykimas“; 1) atsisiejimas nuo atgimimų rato ir perėjimas į visiškai kitokią būtį; 2) susiliejimas su absoliuto jautimu, vidinis samsaros ir „anapusybės“, tuštumos suliejimas į vienį ir nuolatinis jo jautimas
Om Mani Padme Hūm (skr.): – pažodžiui „Om Brangenybė Lotose Hūm“; Avalokitešvaros tyrumą spinduliuojanti mantra (paplitęs tibetietiškas variantas: Om Mani Peme Hung)
padma (skr.): – lotosas; tyrumo simbolis
Padmasambhava (skr.): – pažodžiui „gimęs iš lotoso“; žymus Tibeto budizmo mokytojas, gyvenęs VIII a.
paramartha (skr. paramārtha): – pažodžiui „aukščiausioji tikrovė“; absoliutas, tikroji prigimtis
paramita (skr. pāramitā): – pažodžiui „kas perėjo anapus“, „kas pasiekė kitą krantą“; transcendentiškumas, anapusybė. Paprastai verčiama kaip „tobulybė“, paramita yra atitinkama dvasiniu keliu žengiančio asmens dorybė (danaparamita – dosnumas ir pan.)
parinirvana (skr. parinirvāṇa, pali parinibbāna): – galutinis užgęsimas; išėjimas iš šio pasaulio ir išsilaisvinimas iš atgimimų rato
pradžnia (skr. prajñā, pali pañña): – pažodžiui „išmintis“ arba „sąžinė“; aukščiausia išmintis, betarpiška intuityvioji išmintis
pradžnia-paramitos sūtra(-os) (skr.): – pažodžiui „didžiosios sūtros apie išminties tobulybę“; maždaug 40 sūtrų, aiškinančių pradžnią ir jos ugdymą
pratimokša (skr. prātimokṣa, pali pātimokkha): – pažodžiui „beveik išsilaisvinimas“; vinajapitakos dalis, nustatanti budistų vienuolių elgesio taisykles
pratitja-samutpada (skr. pratītya-samutpāda, pali patichcha-samutpāda): – pažodžiui „sąlygotasis radimasis“, „sąlygotoji kilmė“; sąlygotosios kilmės mokymas
pratjekabuda (skr. pratyeka-buddha, pali pachcheka-buddha): – pažodžiui „pavieniui atbudęs“; buda, kurio atbudimas skirtas tik jam pačiam, dar ne visiškas atbudimas
preta (skr. preta, pali peta): – pažodžiui „atskirtasis“; taip vadinama alkanoji dvasia, alkanųjų dvasių pasaulis, kuris yra viena iš trijų negatyviųjų būties karalijų (pakopų)
pudgala (skr. pudgala, pali puggala): – pažodžiui „asmuo“; ego arba „aš“, substancija perimanti atgimimą
pūdža, pudža (skr. pūdžā): – garbinimas, apeigos, religinis patarnavimas; dievybės arba šventojo šlovinimo ritualas
Rahula (skr. rāhula): – pažodžiui „pančiai“; vardas, Budos sūnus
Radžagriha (skr. rājagṛha, pali rājagaha): – miestas Magadhos karalystėje, glaudžiai susijęs su Budos veiklos pradžia
Ratnasambhava (skr. ratnasaṃbhava): – pažodžiui „gimęs iš brangakmenio“; vienas iš penkių dhjani budų
rūpa (skr.): – pavidalas, forma, materialumas (žr. skandha)
rūpaloka (skr.): – grynų pavidalų pasaulis; trilokos sistemoje grynų pavidalų arba kūnų sfera, kurioje nebepatiriami troškimai
sadhana (skr. sādhana): – pažodžiui „susiformavimo, išbaigimo, ištobulėjimo priemonė“; bendrąja prasme – dvasinis darbas (pavieniui ar draugijoje), siekiant galutinio dvasinio tikslo
sahasrara (skr. sahasrāracakra): – viršugalvio (septinta) čakra, „Karūnos“ čakra
sakridagaminas (skr. sakṛdāgāmin, pali sakadāgāmin): – pažodžiui „vieną kartą grįžtantis“; dvasinio pasiekimo lygis, kai iki galutinės realizacijos tetrūksta vieno atgimimo
samadhis (skr. samādhi): – pažodžiui „įtvirtinti, padaryti nepajudinamą“; gilus proto susitelkimas į vieną objektą, neduali sąmonės būsena, kurioje patiriantis subjektas susilieja su patiriamu objektu
Samantabhadra (skr.): – pažodžiui „visa persmelkianti dievybė“ arba „tas, kurio geradarystės yra visur“; vienas svarbiausių bodhisatvų (budizme)
sambhogakaja (skr. sambhogakāja): – pažodžiui „pasigėrėjimo kūnas“; vienas trikajų, budos gėrėjimasis savimi kaip įsikūnijusia tiesa, palaimos kūnas
Samjuktagama (skr. samyuktāgama, pali samyutta-nikāya): – pažodžiui „Sujungtas rinkinys“; beveik išimtinai vartojamas pali kilmės pavadinimas Samjuta nikaja
samsara (skr. saṃsāra): – pažodžiui „klajojimas“; skirtingose pasaulėžiūros sistemose (filosofija, budizmas, induizmas) įgyja skirtingą prasmės aspektą: būties ratas, besikartojantis atgimimas, reinkarnacijų ciklai
samskara (skr. saṃskāra, pali sankhara): – pažodžiui „įspūdis, padarinys“; viena iš penkių skandhų, tai, kas formuojama, ir tai, kas formuoja, „proto dariniai“
sangha (skr. saṃgha): – pažodžiui „susiėjimas“; budistinė bendruomenė
smritis (skr. smṛti): – pažodžiui „sąmoningumas“; būties energija, leidžianti jautriai liudyti dabarties akimirką, budriai suvokti tai, kas vyksta mumyse ir aplink mus
Šambhala, Šiambhala (skr. śambhala): – mitinė karalystė, esanti į š.r. nuo Indijos, kurioje radosi kalačakros mokymas
Šariputra (skr. śāriputra, pali sāriputta): – svarbus Budos mokinys
šarira, šaryra (skr. śarīra): – pažodžiui „kūnas, lukštas“; šventųjų kūno relikvijos, kartais esančios kaip tam tikri mineraliniai dariniai
šastra (skr. śāstra): – pažodžiui „pamokymai, skaitiniai“; budistinių sūtrų dogminiai ir filosofiniai komentarai
šyla, šila (skr. śīla, pali sīla): – pažodžiui „įsipareigojimai, įžadai“; dorovinės budistų taisyklės ir jų laikymasis
šramana (skr. śramaṇa, pali samanna): – asketas, vienuolis (žr. bhikšus)
šramanera (vyr.), šramanerika (mot.) (skr. śrāmaṇera, śrāmaṇerikā): – budizmo vienuoliai novicijai (žr. bhikšus)
šravaka (skr. śrāvaka): – pažodžiui „girdėtojas“; mokinys
šūnjata (skr. śūnyatā, pali sunnatā): – pažodžiui „tuštuma, nieko nebuvimas“; jokios tikrosios savasties nebuvimas jokiuose būties elementuose
sidhis (skr. siddhi): – pažodžiui „tobulos savybės“; puikus kūno ir gamtos jėgų valdymas, tokio valdymo galia
skandha (vyr.) (skr. skandha, pali khanda): – pažodžiui „sankaupa, ryšulėlis, gniužulas“; būtybės, individo, „aš“ sudėtinės dalys (paprastai penki skandhos)
sparša (skr. sparśa, pali phassa): – pažodžiui „susilietimas, sąlytis“; jutimo organo sąlytis su jutimo objektu (žr. sąlygotoji kilmė)
stūpa (skr. stūpa, pali thūpa): – pažodžiui „plaukų kuodas, surištas į bumbulą“; memorialiniai monumentai, kuriuose laikomi šventųjų palaikai
sūtra (skr. sūtra, pali sutta): – pažodžiui „gija, siūlas“; Budos pasakytos mokymo kalbos, taip pat kitų šventųjų mokymo raštai
svabhava (skr. svabhāva): – savoji prigimtis, kaip regimybė, užstojanti tikrąją tikrovę
svadhisthana (skr. svādhisthānacakra): – bambos, pilvo apačios arba dantjen, hara centro (antra) čakra
svastika (skr. svasti): – svasti pažodžiui reiškia „laimė, gerovė“; svastika kaip simbolis turi labai įvairias reikšmes
tantra (skr.): – pažodžiui „ataudai, tąsa, vientisumas, kontinuumas“; dvasinio ugdymo ir saviugdos mokymai ir tekstai, glaudžiai susiję su budizmu
tathagata (skr., pali tathāgata): – pažodžiui „taip einantis“; taip vadinami „einantieji keliu į tiesą, kurie jau atbudo“, šiuo epitetu Buda pats vadindavo save
tathata (skr. tathatā): – pažodžiui „tatumas, tatybė“ (iš „tai, tatai“); tikroji visa ko prigimtis
trikaja (skr. trikāya): – pažodžiui „trys kūnai“; trys budos kūnai, atspindintys skirtingą santykį su absoliutu, palaima ir kasdienine būtimi, jie yra dharmakaja, sambhogakaja ir nirmanakaja
trilakšana (skr. trilakṣana, pali tilakkhana): – pažodžiui „trys žymės“; trys sąlygotosios kilmės žymės: laikinumas (anitja), kančia (duhkha) ir nesavastingumas (anatmanas)
triloka (skr.): – pažodžiui „trys pasauliai, trys sferos“; trys skirtingos sferos sudarančios reiškinių pasaulį (samsarą): kamaloka, rūpaloka ir arūpaloka
Tripitaka (skr. tripitaka, pali tipitaka): – pažodžiui „trys pintinės“; budizmo raštų kanonas
triratna (skr. triratna, pali tiratna): – trys brangenybės; trys esminės budizmo dalys, šventenybės: Buda, Dharma ir Sangha
trišna (skr. tṛṣṇā, pali tanha): – pažodžiui „troškimas, ilgesys, noras“; trišna yra troškimas, kylantis iš jutimo organo sąlyčio (sparša) su jutimo objektu ir sukeliantis prisirišimą (prie šio sąlyčio), o iš pastarojo kyla kančia (duhkha)
upadana (skr., pali upādāna): – visi prisirišimai, susaistantys būtybes su jų būtimi ir skatinantys atgimti naujai būčiai
upasaka (vyr.), upasika (mot.) (skr., pali upāsaka, upāsikā): – pažodžiui „sėdintieji greta“; pasauliečiai budistai priėmę trejopą prieglobstį ir penkis budistinius priesakus
upaja (skr. upāya): – meistriškas būdas ar metodas; būdai ir gebėjimai padėti kitiems suprasti mokymą ir palengvinti jų kančias
upekša (skr. upekṣa, pali upekkha): – pažodžiui „neėmimas domėn“, „dėmesio nekreipimas“; dvasinė pusiausvyra, viena svarbiausių budisto savybių (dar žr. brahma-vihara)
Vairočiana (skr. vairocana): – pažodžiui „kuris yra kaip saulė“; vienas iš penkių dhjanibudų
Vaišalis (skr. vaiśālī, pali vesāli): – svarbus miestas ankstyvojo budizmo laikais
vadžra (skr.): – pažodžiui „deimantas“, „žaibas“; 1) induizme, dievų ginklas (žaibas) ir 2) budizme, tuštumos nepažeidžiamumo simbolis (deimantas)

Nuorodos