Laikinumas
| Straipsnių serija |
Budizmas |
|---|
 |
|
Pagrindai
|
|
Pagrindinės sąvokos
|
|
Veikėjai ir vietovės
|
|
Mokyklos
|
|
Tekstai
|
|
Sąvokos ir vardai
|
 |
Laikinumas (skr. अिनत्य, anitya, pali अिनच्च anicca, jap. 無常 = mujō) – viena iš pamatinių budizmo doktrinų. Ji teigia, kad absoliučiai visa būtis yra laikina ir kintanti, nėra nieko pastovaus ar amžino.[1]
Laikinumas yra artimai susijęs su kita budizmo sąvoka – nesavastingumu, pagal kurią niekas neturi jokios esencijos, amžinos savasties ar nekintančios sielos.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Buswell, Robert E.; Lopez, David S. (eds.). The Princeton Dictionary of Buddhism 1. Princeton University Press. ISBN 978-0-691-15786-3. doi:10.1093/acref/9780190681159.001.0001.