Kančia budizme

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Straipsnių serija

Budizmas
BudizmasDharma Wheel.svg
BudizmasDharma Wheel.svg
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Kančia budizme yra vienas pamatinių terminų, kadangi kančia (duhkha) yra svarbiausia sąvoka Keturiose tauriosiose tiesose.

Sanskrito žodis „duhkha“ (skr. duḥkha, Pali dukkha) tiesiogiai reiškia „kančia“, „kentėjimas“, „skausmas“, „liūdesys“, „bėda“. Jis laikomas antonimu žodžiui „sukha“ – „laimingumas“, „paguoda“, „neįsitempimas“.

Kaip pamatinis budizmo terminas „duhkha“ išreiškia daug platesnę prasmę, nei reiškia pats žodis. Keturiose tauriosiose tiesose jis iš tiesų reiškia „kančią“, bet kartu jis apima gilesnes prasmes, kaip „netobulumas“, „laikinumas“, „tuštumas“, „nesubstancionalumas“. Sunku atrasti visas šias prasmes apjungiantį lietuvišką žodį. Tai gali būti „sunkumai“, bet kaip terminas jis labai nevienareikšmis. Todėl būtų tiksliau naudoti originalų sanskrito terminą „duhkha“. Kasdieniniuose tekstuose suprantamesni žodžiai „kančia“ ir „sunkumai“.

Buda, sakydamas „kančia“, neprieštarauja gyvenimo laimei. Netgi priešingai, jis nuolat kartoja, kad gyvenimas turi visą spektrą laimės apraiškų, materialių ir dvasinių, derančių ir pasauliečiams, ir vienuoliams. Šaltiniuose (pvz., Anguttara - nikaya) randame laimės aprašymų, kur minima šeimos laimė ir vienumos laimė, jutiminių malonumų laimė ir išsižadėjimo laimė, prisirišimo ir neprisirišimo laimė, fizinė laimė ir proto laimė. Tačiau visas šias laimes, nežiūrint vienų tariamo šventumo, kitų žemiškumo, savyje apima duhkha. Taigi budizme kažkas yra kančia, arba duhkha, ne dėl to, kad verčia kentėti kasdienine prasme, o todėl, kad „visa, kas laikina, yra duhkha“.

Dėl kančios svarbumo, Budos mokymas būna vadinamas pesimistišku. Iš tiesų jis – nei pesimistiškas, nei optimistiškas. Tinkamiausia būtų jį vadinti tikrovišku, kadangi jis nusako pasaulį tikroviškai, nei jį pagražindamas, nei apjuodindamas. Jis nei siūlo gyvenimą be rūpesčių rojuje, nei gąsdina sunkiai įsivaizduojamais kankinimais ir nuodėmėmis. Budizmas tiktai tiksliai ir objektyviai aiškina "kas aš esu" ir „kas tu esi“, ir kokia yra asmeninė būtis aplinkiniame pasaulyje, bei nurodo kelią į tobulą (budistiniu supratimu) laisvę, ramybę, atsipalaidavimą ir laimę. O kančia, gyvenimą lydintys sunkumai, tėra tikrovės suvokimo pradžia, vedanti į išsilaisvinimą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • What The Buddha Taught /Walpola Rahula.- SriLanka, 1967.
  • Pasaulio religijos.- Vilnius: Alma Littera, 1997.