Buda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Budizmas

Buda (skr. बुद्ध = IAST: Buddha, pažodžiui – „atbudęs“) budizmeatbudusi, arba pasiekusi nušvitimą, būtybė. Siaurąja prasme Buda vadinamas budizmo pradininkas Buda Šakjamunis (princas Sidharta Gautama), kuris atbudęs pradėjo skleisti savo patirtį kaip budizmo mokymą kitiems žmonėms. Tačiau Buda Šakjamunis nelaikomas nei pirmuoju, nei paskutiniuoju buda.[1] Pagal budizmą, buda gali tapti kiekvienas, pažinęs Dharmą ir patyręs nušvitimą.[2] Laikoma, kad istorijoje budų yra buvę labai daug. Buda (tiek istorinis, tiek apskritai) nėra nei dievas, nei vadovas, nei pranašas. Jis tėra mokytojas, padedantis kitiems siekti tapti buda.

Budos statula Indijoje

Mahajanos budizme greta budos iškyla bodhisatvos idealas – atbudusiojo, galinčio pasitraukti į nirvaną, tačiau atsisakančio jos, kad išgelbėtų iš kančių (padėtų siekti atbudimo) visas kitas gyvas būtybes. Lamaizme budos būsena tapatinama su sąmonės nuskaistėjimu, tyrumu bei aukščiausiosios tikrovės pažinimu.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Buswell, Robert E.; Lopez, David S. (eds.). The Princeton Dictionary of Buddhism. 1. Princeton University Press. doi:10.1093/acref/9780190681159.001.0001. ISBN 978-0-691-15786-3.
  2. Buda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002