Paramita

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Straipsnių serija

Budizmas
BudizmasDharma Wheel.svg
BudizmasDharma Wheel.svg
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Paramita (skr. पारमिता = pāramitā, pali पारमी = pāramī „tobulybė, išbaigtumas“) – budizmo sąvoka, reiškianti tam tikras tobulas savybes, kurios išvalo karmą ir padeda pasiekti nušvitimą.

Paramitos labiausiai iškeliamos Mahajanos budizme, kuriame tikslas yra tapti bodhisatva. Pagal Pradžniaparamita sūtras, Lotoso sūtrą ir dar daugelį kitų Mahajanos sūtrų yra išskiriamos 6 paramitos:

  • Dana (दान dāna) – dosnumas;
  • Šyla (शील śīla) – dora, tinkamas elgesys;
  • Kšanti (क्षान्ति kṣānti) – kantrybė;
  • Vyrja (वीर्य, vīrya) – narsa, stropumas;
  • Dhjana (ध्यान, dhyāna) – susitelkimas, atidumas, meditacija;
  • Pradžnia (प्रज्ञा, prajñā) – išmintis, suvokimas.

Kartais pridedamos dar 4 paramitos (10 paramitų yra žinomos Theravadoje):

  • Upaja (उपाय, upāya) – kruopštumas, talentingumas;
  • Pranidhana (प्रणिधान praṇidhāna) – įžadas, ryžtas, įkvėpimas;
  • Bala (बल, bala) – dvasinė jėga, galia;
  • Džniana (ज्ञान, jñāna) – žinios, žinojimas.