Munis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie upę žr. Munis (upė).
Muniu vadinamas Buda Šakjamunis meditacijoje. XV a. bronzinė skulptūra iš Tailando

Munis (skr. मुनि = muni-) – askezei, dvasiniam gyvenimui atsidėjęs žmogus, išminčius Indijoje. Ši sąvoka plačiai naudojama tiek hinduizme, tiek budizme, tiek džainizme.

Muniai pirmąsyk minimi „Rigvedoje“ (X.136), kur aprašomi kaip nuogi asketai, klajojantys žvėrių takais su vėju, geriantys nuodus. Vėliau hinduizme muniais vadinami tie, kurie priėmė tylos įžadą.[1]

Budizme muniu vadinamas Sidharta Gautama, kuris dar vadintas Šakjamuniu – t. y., Šakjų giminės muniu.

Dvasinė būsena, kurią pasiekia munis, vadinama mauna („tylėjimas“). S. Radhakrišnanas ją vadina „būsena, pranokstančia žodžius ir mintis, meditacija be jokių proto pastangų“.[2] Etimologiškai žodis muni- kildinamas iš ide. *men- ('mąstyti, minti; dvasinė veikla'; giminiškas liet. mintis, minti, minėti, išmonė ir kt.).[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. muni.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 143
  2. Dainius Razauskas, „Tylos žodžiai“. Miestelėnai (kultūrologinis almanachas): Tyla ir postmodernioji kultūra, Vilnius, 1999, p. 193–207.
  3. Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch, 2 t. 1959–69, p. 726–728.