Ahimsa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Ahimsa (skr. अहिंसा = ahiṃsā „nekenkimas, nežudymas“) – etinis principas džainizme, budizme ir hinduizme. Tai atsisakymas naudoti prievartą, siekiama mintimis, žodžiais bei veiksmais nesukelti fizinio ir dvasinio skausmo.

Ahimsos principą iškėlė džainų asketai. Pasak džainų, žmonių, gyvūnų, negyvosios materijos, net atomų esmė yra gyvybė (jīva), todėl nenorėdami sužaloti ar sunaikinti kokios nors gyvos būtybės džainizmo išpažinėjai imasi visų priemonių, mažinančių prievartą: jie nevalgo jokios mėsos, kiaušinių, šakniagumbių, nuo vabzdžių kelią pasišluoja šluotele ir ryši ant burnos skepetą. Ahimsa jiems reiškia gerą karmą ir išsilaisvinimąatgimimų rato. Vėliau ahimsa prarado savo pirminę motyvaciją, sąvokos reikšmė išsiplėtė.

Budizme ahimsa laikomi visi moraliniai priesakai: draudimas žudyti, prievartauti, vogti, meluoti, šmeižti, šiurkščiai kalbėti, skleisti paskalas, geisti svetimo turto, puoselėti piktą valią ir klaidingas pažiūras. Visose budistinės kultūros šalyse remiantis ahimsa vienuoliams privalomas vegetarizmas.

Mahatma Gandis ahimsos principą (nesipriešinti blogiui smurtu) pritaikė Indijos išsivadavimo judėjime.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas Danielius, Kazimieras Seibutis. Ahimsa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001