Urvų piešiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Urvų piešiniai – priešistoriniai piešiniai, randami urvų palubėse ir ant sienų. Seniausi žinomi piešiniai datuojami vėlyvojo paleolito laikotarpiu (prieš 40 000 tūkst. m.).

Mokslininkų nuomone, urvai buvo šamanų šventvietės, kuriose buvo atliekamos ritualinės praktikos, todėl kad tos vietos urvuose būna sunkiai prieinamos, o apsistojimo pėdsakų dažniausiai nerandama.

Radimvietėse aptinkami piešiniai stebėtinai panašūs visame pasaulyje, daugiausiai vaizduojami gyvūnai. Anksčiausiai aptinkami piešiniai su gyvūnais yra 35 tūkst. metų senumo Pettakere urve, Sulavesio saloje, Indonezijoje. 2014 m. data buvo patikslinta. Anksčiau buvo manyta, kad seniausi piešiniai rasti Europoje.[1]

Ankstyviausi pasaulyje vaizduojamojo meno kūriniai priskiriami Orinjako kultūrai, pirmajai žmonių kultūrai Europoje. Pastarieji buvo nutapyti prieš 30–32 tūkst. metų. Aptinkami Šovė urve, Prancūzijoje, ir Koliboajos urve, Rumunijoje.[1]

Šovė, Lasko, Pėš Merl ir Altamiros urvuose aptinkami įspūdingiausi piešiniai.[2][3]

Ankstyviausi pasaulyje ne vaizduojamojo meno kūriniai randami El Kastiljo urve, Kantabrijos regione, Ispanijoje, ir Pettakere urve, Sulavesio saloje, Indonezijoje. Skridinys Ispanijoje ir šabloniniai rankų atvaizdai Indonezijoje buvo nutapyti prieš 40 tūkst metų.[1]

Afrikoje, Australijoje ir Pietų Amerikoje aptinkama daug panašių vėlesnio laikotarpio piešinių. Kai kurie iš jų nutapyti ne per seniausiai, tačiau urvų radimvietėse aptinkami piešiniai dažniausia būna anksčiau nutapyti nei raižiniai išraižyti ant uolų.

Šamanizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Šamanizmas.

Iš pradžių mokslininkai manė, kad urvinis žmogus urvuose piešė pramogai, tačiau dabar didžioji dalis mokslininkų yra priešistorinės magijos teorijos šalininkai. Medžioklės sėkmės ir medžiojamųjų žvėrių bandų pagausėjimo užkeikimai buvo kertinis Orinjako ir Madleno kultūrų medžiotojų magijos akmuo priešistoriniais laikais.[4][5]

„Orinjakiečiai ir madleniečiai – iš prigimties medžiotojai – stengėsi susilaukti sėkmės medžioklėje, padedami ceremonijų. Jie piešė gyvūnus, kuriuos ruošėsi medžioti, paskui kaip magiškus burtus piešinyje išpiešdavo žaizdas, t. y. jie tarsi užmušinėdavo atvaizdus, kad užsitikrintų sėkmę tokiu būdu užburtų gyvūnų medžioklėje. Taip galima paaiškinti ženklus, skyles, strėles, kirvius ir vėzdus, matomus daugelyje gyvūnų piešinių. Kartais medžiotojo ketinimas būdavo išreiškiamas dar konkrečiau: gyvūnas atvaizduotas spąstuose, žabangose arba mušamas akmenimis...Kai kurios priešistorinės relikvijos turi nenuginčijamus tokio taikaus būrimo požymius – aiškius vaisingumo simbolius. Pavyzdžiui, kai kurie gyvūnai turi didelius nukarusius pilvus. Pabrėžto perdėjimo tikslas buvo atvaizduoti patelę su prieaugliu. Reikia manyti, kad gyvūnus piešęs burtininkas užkeikimais padėdavo daugintis kai kurioms gyvūnų rūšims, kurių priešistorinis žmogus suvalgydavo labai daug. Apie tai galima spręsti pagal dažnai randamas krūvas kaulų.“[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 M. Aubert, A. Brumm. [1] (2014). Pleistocene cave art from Sulawesi, Indonesia. Nature, 514, 223–227.
  2. Clottes, Jean. “Chauvet Cave (ca. 30,000 B.C.).” In Heilbrunn Timeline of Art History. New York: The Metropolitan Museum of Art, 2000–. [2] (October 2002)
  3. Tedesco, Laura Anne. “Lascaux (ca. 15,000 B.C.).” In Heilbrunn Timeline of Art History. New York: The Metropolitan Museum of Art, 2000–. [3] (October 2000)
  4. 4,0 4,1 Kastere, Norbert. 1958 m. 10 metų po žeme. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla
  5. Lewis-Williams, J. David. 2002. The Mind in the Cave: Consciousness and the Origins of Art. Thames & Hudson

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]