Pereiti prie turinio

Rašizmas

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nepainioti su rasizmu ir rusicizmu.
Georgijaus juostos ir raidės „Z“ (Rusijos agresijos Ukrainoje simbolis) derinys – abu simboliai siejami su rašizmu
Sovietų Sąjunga ir jos satelitinės valstybės XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje.
Rusijos imperija 1867 m. su Aliaska.
Viena iš rašizmo savybių yra iredentizmas, revanšizmas ir noras sugrąžinti Rusijai „buvusią šlovę“. Rusijos prezidentas V. Putinas 2005 m. Sovietų Sąjungos subyrėjimą pavadino „didžiausia šimtmečio geopolitine katastrofa“ ir „tikra tragedija“ Rusijos žmonėms, nes „dešimtys milijonų“ Rusijos „bendrapiliečių ir tautiečių atsidūrė už Rusijos teritorijos pakraščių“.[1]

Rašizmas (rus. рашизм, ukr. рашизм < Раша – angliškas Rusijos pavadinimas (angl. Russia) pagal tarimą + фашизм – 'fašizmas'),[2] rusizmas (rus. русизм),[3] arba rusiškasis fašizmas[4] (rus. русский фашизм) – mokslininkų, politikų ir publicistų vartojamas terminas Vladimiro Putino valdomoje Rusijos Federacijoje vyraujančiai politinei ideologijai bei socialinėms praktikoms ir Rusijos karinio ekspansionizmo ideologijai apibūdinti.[5][6][7][8] Anot rašizmo tyrėjų, rašizmo ideologija susiformavo rusų „ypatingos civilizacinės misijos“ (pvz., „Maskva – trečioji Roma“) ir ekspansionizmo,[9][10] pasireiškiančio antivakarietiškomis nuostatomis bei imperialistinėmis ambicijomis, idėjų pagrindu.[11][12][13] Ukrainos valdžios atstovai ir žiniasklaida „rašisto“ terminą dažnai taiko Rusijos ginkluotųjų pajėgų asmenims[14] ir Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą šalininkams.[15]

Terminas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anot amerikiečių istoriko Timočio Snaiderio, terminas susidarė trijų kalbų – anglų, ukrainiečių ir rusų – pagrindu, susijungus žodžiams „Rusija“ ir „fašizmas“.[16] Pradėtas vartoti 1995 m. Pirmojo Čečėnijos karo metu, o išpopuliarėjo po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vartojimo istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ukrainiečių karių sunaikintas Rusijos šarvuotis MT-LB, pažymėtas „Z“ raide – Rusijos karinių pajėgų naudojamu simboliu Rusijos karinėje invazijoje į Ukrainą

„Rusizmo“ terminą 1995 m. apibūdino, populiarino ir dažnai vartojo Čečėnijos prezidentas Džocharas Dudajevas, kuris Rusijos karinius veiksmus Čečėnijoje laikė kylančios kraštutinių dešiniųjų ideologijos apraiška. Pasak Dž. Dudajevo, rusizmas yra „neapykantos ideologijos, kuri remiasi Didžiuoju rusų šovinizmu, bedvasiškumu ir amoralumu, atmaina. Nuo kitų fašizmo, rasizmo ir nacionalizmo formų jis skiriasi didesniu žiaurumu tiek žmogui, tiek gamtai. Jis paremtas visko ir visų naikinimu, išdegintos žemės taktika. Rusizmas yra šizofreniška viešpatavimo pasaulyje manijos atmaina.“[17]

„Rašizmo“ terminas pradėjo plisti neformalioje aplinkoje 2008 m. Rusijos–Gruzijos karo metu.[18][19] Po Krymo aneksijos,[20] Malaizijos oro linijų lėktuvo Boeing 777 numušimo prie Donecko 2014 m. liepos 14 d. ir Rusijos–Ukrainos karo pradžios 2014 m. išpopuliarėjo Ukrainos žiniasklaidoje.[21][22] Pasauliniu mastu paplito 2022 m., Rusijai užpuolus Ukrainą.[23]

Ideologai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ivanas Iljinas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

T. Snaiderio nuomone, V. Putino ir jo režimo ideologija paveikta rusų filosofo Ivano Iljino nacionalistinių ir fašistinių idėjų.[24] I. Iljino filosofiją kaip pagrindinį V. Putino ideologijos įkvėpimo šaltinį mini ir kiti apžvalgininkai.[25][26][27] Atkreipiamas dėmesys, kad V. Putinas organizavo I. Iljino palaikų pergabenimą iš Šveicarijos į Rusiją, 2009 m. dalyvavo jo kapo pašventinimo ceremonijoje,[28] dažnai cituoja I. Iljiną savo kalbose, o filosofo knygą „Ką Rusijos suskaidymas reikštų pasaului” sakė skaitęs ne vieną kartą. Pasak T. Snaiderio, I. Iljinas „pateikė metafizinį ir moralinį politinio totalitarizmo pateisinimą“ fašistinės valstybės pavidalu, o V. Putinas jo idėjas „atgaivino ir išaukštino“. I. Iljino knygą „Mūsų užduotys“ Rusijos vyriausybė 2013 m. rekomendavo kaip būtiną literatūrą valstybės pareigūnams.[29]

Aleksandras Duginas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aleksandras Duginas, vienas iš rašizmo ideologų

1997 m. savo tradicionalistinėmis pažiūromis[30] pagarsėjęs Rusijos politinis filosofas Aleksandras Duginas[31] išleido knygą „Geopolitikos pagrindai: Rusijos geopolitinė ateitis“, kurioje įrodinėjo, kad Ukraina turi būti aneksuota Rusijos, nes „Ukraina kaip valstybė neturi geopolitinės reikšmės“, „jokios ypatingos kultūrinės svarbos ar visuotinės reikšmės, jokio geografinio unikalumo, jokio etninio išskirtinumo“, „tam tikros jos teritorinės ambicijos kelia didžiulį pavojų visai Eurazijai ir, neišsprendus Ukrainos problemos, apskritai beprasmiška kalbėti apie kontinentinę politiką“. Pasak A. Dugino, Ukrainai negalima leisti likti nepriklausoma, nebent ji būtų „sanitarinis kordonas“ supervalstybės „Eurazijos-Rusijos“ pakraštyje.[32] Manoma, kad knyga galėjo turėti įtakos V. Putino užsienio politikai, kurios rezultatas – Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m.[33] Taip pat 1997 m. straipsnyje „Fašizmas – be sienų ir raudonas“ A. Duginas sveikino, pasak jo, „originalaus, tikro, radikaliai revoliucinio ir nuoseklaus fašistų fašizmo“ atsiradimą Rusijoje. Anksčiau, 1992 m., kitame straipsnyje jis gynė „fašizmą“ kaip neturintį nieko bendro su „rasistiniais ir šovinistiniais nacionalsocializmo aspektais“, teigdamas, kad „Rusijos fašizmas yra natūralaus nacionalinio konservatizmo ir aistringo tikrų pokyčių troškimo derinys“.[34] Laikoma, kad kita A. Dugino knyga, „Ketvirtoji politikos teorija“, išleista 2009 m., turėjo įtakos agresyviai Rusijos politikai Donbase,[35] o taip pat ir Europos kraštutinių dešiniųjų judėjimui.[36]

Nors A. Dugino asmeniniai santykiai su V. Putinu nėra visiškai aiškūs, A. Dugino įtaka, amerikiečių žurnalistės Kati Jang (Cathy Young) nuomone, Rusijos kariniuose ir saugumo sluoksniuose egzistuoja. XX a. dešimtajame dešimtmetyje jis tapo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo karo akademijos dėstytoju, o jo „Geopolitikos pagrindai“ – mokymo programos dalimi toje ir kitose karo/policijos akademijose ir aukštosiose mokyklose. Anot amerikiečių politologo Džono B. Danlopo (John Barrett Dunlop), „pokomunistiniu laikotarpiu Rusijoje tikriausiai nebuvo išleista kita knyga, kuri būtų dariusi tokią įtaką Rusijos kariuomenės, policijos ir užsienio politikos elitui kaip […] „Geopolitikos pagrindai“.[37]

Timofejus Sergeicevas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiniasklaidos grupės „Euractiv“ teigimu, Rusijos politinis veikėjas Timofėjus Sergeicevas yra „vienas iš šiuolaikinio Rusijos fašizmo ideologų“.[38] Per plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, kai tapo žinomos žudynių Kijevo srityje aukos,[39] Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ svetainėje paskelbtas ukrainiečių genocidą pateisinantis T. Sergeicevo straipsnis „Ką Rusija turėtų daryti su Ukraina“, kuriame raginama represuoti, „deukrainizuoti“ ir „deeuropizuoti“ ukrainiečius bei sunaikinti jų kultūrą.[40][41] Pasak Oksfordo universiteto Rusijos reikalų eksperto Samuelio Ramanio (Samuel Ramani), straipsnis parodo „vyraujančią mąstyseną Kremliuje“.[42] Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pavadino straipsnį „paprastu fašizmu“,[43] o T. Snaideris apibūdino jį kaip „genocido vadovą“ ir kaip vieną atviriausių T. Snaiderio matytų genocido dokumentų.[44]

Rusijoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mozaika Rusijos ginkluotųjų pajėgų pagrindinėje cerkvėje Maskvos srityje – stačiatikių ikonografijos ir sovietinio militaristinio simbolizmo mišinys

Kaip rašo „The Economist“, V. Putinas ėmė remtis posovietiniu fašistiniu mąstymu, reaguodamas į blėstantį populiarumą. 2007 m. pirmasis posovietinis Rusijos ministras pirmininkas Jegoras Gaidaras perspėjo apie atgimstančią imperinę nostalgiją teigdamas, kad „Rusija išgyvena pavojingą fazę“, ir palygindamas Vokietijos ir Rusijos istoriją: „Neturėtume pasiduoti skaičių magijai, tačiau tai, kad yra 15 metų laikotarpis tarp Vokietijos imperijos žlugimo ir Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią bei TSRS žlugimo ir 2006–2007 m. Rusijos, verčia susimąstyti“. 2014 m. Rusijos opozicionierius Borisas Nemcovas kritikavo, jo manymu, Rusijos režimo vykdomas permainas „žmonių žemiausių instinktų ugdymo“ ir „neapykantos skatinimo“ link, ir savo paskutiniame interviu, likus kelioms valandoms iki nužudymo, teigė, kad „Rusija sparčiai virsta fašistine valstybe. Jau turime propagandą, sukurtą pagal nacistinės Vokietijos pavyzdį. Mes taip pat turime šturmo brigadų branduolį... Tai tik pradžia“. Michailo Gorbačiovo demokratinių reformų architektas Aleksandras Jakovlevas pareiškė apie saugumo tarnybų ir fašizmo ryšį, teigdamas, kad „fašizmo pavojus Rusijoje yra realus, nes nuo 1917 m. mes įpratome gyventi nusikalstamame pasaulyje, kuriam vadovauja kriminalinė valstybė. Banditizmas, pašventintas ideologijos – ši formuluotė tinka ir komunistams, ir fašistams“.[29]

Kai kurie mokslininkai teigia, kad Rusija virto fašistine valstybe arba kad fašizmas geriausiai apibūdina Rusijos politinę sistemą, ypač po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą. 2017 m. Rusijos akademikas Vladislavas Inozemcevas (Владислав Иноземцев) manė, kad Rusija yra ankstyvos stadijos fašistinė valstybė, tokiu būdu pavadindamas tuometinį Rusijos politinį režimą fašistiniu.[45] Dabartinį autoritarinį Rusijos politinį režimą Putino fašizmu vadina ir lenkų istorikas, nacionalizmo ir etninės priklausomybės tyrinėtojas Tomašas Kamusela (Tomasz Kamusella) bei „The Daily Telegraph“ žurnalistas Alisteris Hitas (Allister Heath).[46][47]

Eitynės Maskvoje 2017 m. vasario 27 d. Boriso Nemcovo nužudymo metinių proga. Vaizdo įrašo centre – plakatas „Sustabdysim rašizmą“ (Остановим рашизм)

2022 m. kovą Jeilio universiteto istorikas Odas Arnė Vestadas (Odd Arne Westad) teigė, kad V. Putino žodžiai apie Ukrainą panašūs į XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios kolonijinių imperijų rasines idėjas.[48] 2022 m. balandį ukrainiečių istorikė Larisa Jakubova (Лариса Якубова) straipsnyje „Rusizmo anatomija“ pareiškė, kad Rusija, kitaip nei Ukraina, niekada negalvojo apie totalitarizmo sukeltas tragedijas ir nedekomunizavo savo sovietinio totalitarinio paveldo. Anot jos, tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios šiuolaikinėje Rusijoje politinio ir intelektualinio-kultūrinio elito sluoksniuose susiformavo ir sparčiai vystėsi rusizmas. Ji taip pat pažymėjo, kad rusizmas kaip grėsmė pasaulio taikai ir tvarkai išliks tol, kol pasauliniu mastu nebus pasmerkta sovietinė komunistinė ideologija ir jos įtakoje atsiradęs rusizmas.[49]

2022 m. balandžio 24 d. T. Snaideris žurnale „The New York Times Magazine“ paskelbė straipsnį, kuriame „rusizmo“ terminą pavadino gera „Putino pasaulėžiūros konceptualizacija“, o V. Putino režimą – „pagrindiniu fašizmo atgimimo pavyzdžiu“. T. Snaideris straipsnyje rašė, kad „karų metu žymiems Rusijos fašistams suteikiama prieiga prie žiniasklaidos priemonių“, „Rusijos elito nariai, visų pirma pats Putinas, vis labiau remiasi fašistinėmis koncepcijomis“, o „pats Putino karo Ukrainoje pateisinimas [...] yra krikščioniška fašizmo forma“.[16] Gegužę T. Snaideris parašė esė „Turėtume tai pasakyti. Rusija yra fašistinė“, kurioje teigė, kad pripažinti Rusiją fašistine valstybe daugeliui trukdo tai, kad J. Stalino laikų Sovietų Sąjunga laikoma antifašistine. Šiandieninei Rusijai suprasti istorikas siūlo atsižvelgti į tai, kad sovietinis antifašizmas susijęs tik su priešo apibūdinimu, todėl neužkerta kelio fašizmo sugrįžimui į Rusiją. Anot T. Snaiderio, „fašistai, vadinantys kitus žmones „fašistais“ yra „iki nelogiško kraštutinumo nuvestas fašizmas“, „absurdo kultas“ ir „esminė putinistinė praktika“. Remdamasis savo įžvalgomis, istorikas V. Putino režimą vadina „šizofreniniu fašizmu“.[50][51]

2022 m. liepą amerikiečių politologas Fransis Fukujama (Francis Fukuyama) pareiškė, kad V. Putino režimas Rusijoje labiausiai primena nacistinės Vokietijos, kurios vienintelė ideologija yra kraštutinis nacionalizmas, režimą, tačiau tuo pat metu yra „mažiau institucionalizuotas ir sukasi tik apie vieną žmogų – Vladimirą Putiną“.[52]

Bruožai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pusnuogio V. Putino, meškeriojančio Tuvoje, nuotrauka oficialioje Rusijos Prezidento svetainėje – hipervyriško lyderio įvaizdžio kūrimo pavyzdys

2018 m. ukrainiečių politologas Borisas Demjanenka savo darbe „Rusizmas kaip posovietinio imperinio keršto kvaziideologija“ pavadino rusizmą mizantropine ideologija ir eklektišku imperinio neokolonializmo, didžiavalstybinio šovinizmo, nostalgijos sovietinei praeičiai ir religinio tradicionalizmo mišiniu. B. Demjanenkos nuomone, vidaus politikoje rusizmas reiškiasi žmogaus teisių pažeidimais ir minties laisvės apribojimais, disidentų persekiojimu, propaganda, demokratinių procedūrų ignoravimu, o užsienio politikoje – tarptautinės teisės pažeidimais, istorinės tiesos iškraipymu, kitų valstybių teritorijos okupacijos ir aneksijos pateisinimu.[53]

Rusų politologas Stanislavas Belkovskis (Станислав Белковский) teigia, kad rašizmas užmaskuotas kaip antifašizmas, tačiau turi fašistinį veidą ir esmę.[54] Ukrainiečių politologas Ruslanas Kliučnykas (Руслан Ключник) pažymi, kad Rusijos elitas laiko save turinčiu teisę kurti savo „suverenią demokratiją“ pagal Rusijos valstybės kūrimo tradicijas, o ne Vakarų standartus. Už šios tariamos demokratijos, politologo nuomone, slepiasi absoliutaus manipuliavimo piliečių valia mechanizmas, o demokratijos vaizdui išsaugoti pasitelkiami administraciniai ištekliai.[55] Rusijos politologas Andrejus Piontkovskis (Андрей Пионтковский) teigia, kad rašizmo ideologija daugeliu atveju panaši į nacizmą, o V. Putino kalbose skelbiamos panašios idėjos kaip Adolfo Hitlerio.[56][57]

Pasak amerikiečių istoriko ir politologo Aleksandro Motylio (Alexander Motyl), Rusijos fašizmas pasižymi šiomis savybėmis:[58]

  • nedemokratine politine sistema, besiskiriančia ir nuo tradicinio autoritarizmo, ir nuo totalitarizmo;
  • etatizmu ir hipernacionalizmu;
  • hipervyrišku aukščiausiojo lyderio kultu (pabrėžiama jo drąsa, karingumas ir fizinis meistriškumas);
  • visuotine tautos parama režimui ir lyderiui.

Profesorius Oleksandras Kostenka (Олександр Костенко) rašizmą laiko ideologija, „pagrįsta iliuzijomis“, ir „sociopatijos manifestu“. Pasak jo, užsienio politikoje rašizmas reiškiasi tarptautinės teisės pažeidimais, savo istorinės tiesos versijų (Rusijos naudai) skleidimu, veto teisės piktnaudžiavimu JT Saugumo Taryboje ir pan. Vidaus politikoje rašizmas – tai žmogaus teisių į minties laisvę pažeidimas, disidentų persekiojimas, žiniasklaidos naudojimas dezinformacijai ir pan.[59]

T. Snaideris savo esė įrodinėjo, kad keliautojui laiku iš XX a. ketvirtojo dešimtmečio nebūtų sunku atpažinti 2022 m. Rusijos režimą kaip fašistinį:

„Z“ simbolis, mitingai, propaganda, karas kaip valantis smurto aktas ir mirties duobės aplink Ukrainos miestus viską paaiškina. Karas prieš Ukrainą yra ne tik grįžimas į tradicinį fašistinį mūšio lauką, bet ir grįžimas prie tradicinės fašistinės kalbos ir praktikos. Kiti žmonės yra tam, kad būtų kolonizuoti. Rusija nekalta dėl savo senos praeities. Ukrainos egzistavimas yra tarptautinis sąmokslas. Atsakymas yra karas.[50]

Rusų sociologas Borisas Kagarlickis (Борис Кагарлицкий) pažymi, kad skirtingai nuo „klasikinio fašizmo“, V. Putino režimas yra „fašizmas postmodernizmo eroje“, „kai nuoseklią pasaulėžiūrą pakeičia atsitiktinė idėjų, sąvokų nuotrupų ir chaotiškai surinktų vaizdinių samplaika“.[60] Sociologas Grigorijus Judinas (Григорий Юдин) rusiškąjį fašizmą lygina su istoriniais fašistiniais režimais: panašiai kaip Vokietijoje ir Italijoje, Rusijos visuomenė iš pradžių depolitizuota it atomizuota, o vėliau (prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą) – mobilizuota. G. Judino nuomone, įvaizdis, kad V. Putinas turi visuotinę visuomenės paramą – klaidingas, sukurtas elitui ir visuomenei gąsdinti: elitas baiminasi, kad „liaudis“ palaikys prieš juos nukreiptas represijas, o atomizuotos visuomenės nariai bijo reikšti nepasitenkinimą, kad neliktų vieni prieš neegzistuojančias „liaudies masės“.[61][62]

Reakcijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ekonomistas Jakovas Mirkinas (Яков Миркин) tvirtino, kad „rašizmo“ terminas yra neteisingas, nes juo visa rusų tauta prilyginama „ideologijai, kuri neša bėdas“. Jis pažymėjo, kad nacizmas niekada nebuvo vadinamas „vokietizmu“, o italų fašizmas – „italizmu“, todėl V. Putino ideologija turėtų būti vadinama bet kaip, tik ne „rašizmu“.[63]

Žurnalistas Artiomas Jefimovas (Артем Ефимов) internetiniame žurnale „Signal“ rašė, kad žodis „rašizmas“, nepaisant to, jog sukurtas Ukrainoje kaip emocinė klišė, gali tapti tikru terminu, nes istorija turi pavyzdžių, kai menkinamąja prasme vartojami žodžiai virsta terminais (pvz., Toriai ir Slavofilija). Žurnalistas pažymėjo, kad Ukrainoje terminas vartojamas moksliniuose darbuose jau nuo 2014 m.[63]

Politikas Leonidas Sročnikovas (Леонид Срочников) iš „Socialistinės alternatyvos“ partijos V. Putino režimui apibūdinti pasiūlė marksistinį terminą „bonapartizmas“.[64]

Oficiali reakcija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos invaziją Ukrainoje remianti televizijos diktorė Tina Kandelaki (Тина Канделаки)[65] savo „Telegram“ kanale kritikavo Vikipediją dėl termino „rašizmas“ vartojimo, kaltindama ją „skaitmeniniu fašizmu“, nukreiptu prieš Rusijos žmones, ir ragindama rusus nustoti ja naudotis.[66]

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ 2022 m. gegužės 18 d. įsakė angliškajai Vikipedijai pašalinti straipsnius „Rašizmas“ ir „2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą“ dėl, tarnybos nuomone, juose esančios melagingos informacijos apie karą, kurį Rusijos vyriausybė vadina „specialia karine operacija“.[67]

2022 m. gegužės 20 d. laidos „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ vedėjas ir dalyviai piktinosi T. Snaiderio esė „Turėtume tai pasakyti. Rusija yra fašistinė“, kuri, anot amerikiečių žurnalistės Džulijos Deivis (Julia Davis), stebinčios Rusijos oficialiąją žiniasklaidą, „žaibiškai išplito per Rusijos valstybinę žiniasklaidą“. V. Solovjovas išvadino T. Snaiderį „pseudouniversiteto pseudoprofesoriumi“ ir „tiesiog melagiu“.[68]

Už Rusijos ribų

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laikraščio „Neatkarīgā Rīta Avīze“ žurnalistas Benas Latkovskis (Bens Latkovskis) kritikavo rusizmo prilyginimą fašizmui kaip terminologiškai netikslų, teigdamas, kad pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų ideologijų yra tas, kad iš tikrųjų jos yra beveik priešingose politinio spektro pusėse.[69]

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Rusizmą smerkiantis plakatas antikariniame mitinge Londone
    Rusizmą smerkiantis plakatas antikariniame mitinge Londone
  • Akcija „Saviškių nepaliekam“ Chabarovske 2022 m. kovo 11 d.
    Akcija „Saviškių nepaliekam“ Chabarovske 2022 m. kovo 11 d.

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Putin: Soviet collapse a 'genuine tragedy' , NBC News, 2005-04-25. Nuoroda tikrinta 2022-05-22.
  2. ↑ Rašizmas, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Nuoroda tikrinta 2022-09-12.
  3. ↑ „Ичкерия” – против установки памятника Ельцину в Эстонии, Regnum, 2012-02-06. Archyvuota 2022-04-22. Nuoroda tikrinta 2022-09-12.
  4. ↑ Giedrius Tamaševičius, Devynios rusiškojo fašizmo tezės pagal T. Snyderį, Bernardinai.lt, 2022-06-27. Nuoroda tikrinta 2022-09-12.
  5. ↑ Sergei A. Samoilenko, Jennifer Keohane, Martijn Icks, Eric Shiraev, Routledge Handbook of Character Assassination and Reputation Management, p. 367. Taylor & Francis, 2019. ISBN 978-1-351-36832-2. Nuoroda tikrinta 2022-04-28.
  6. ↑ Elizaveta Gaufman, Security Threats and Public Perception: Digital Russia and the Ukraine Crisis, p. 178. Springer International Publishing, 2016. ISBN 978-3-319-43201-4. Nuoroda tikrinta 2022-04-28.
  7. ↑ Vladlen Marayev, Julia Guz, Rashism or why russians are the new Nazi, VoxUkraine, 2022-03-30. Archyvuota 2022-04-21. Nuoroda tikrinta 2022-09-12.
  8. ↑ Alexander J. Motyl, Is Putin's Russia Fascist?, UkraineAlert, Atlantic Council, 2015-04-23. Archyvuota 2022-04-22. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  9. ↑ A. James Gregor, Fascism and the New Russian Nationalism, Communist and Post-Communist Studies, Nr. 31 (1), p. 1–15. doi 10.1016/S0967-067X(97)00025-1.
  10. ↑ Jason Stanley, The antisemitism animating Putin's claim to 'denazify' Ukraine, The Guardian, 2022-02-26. Archyvuota 2022-04-17. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  11. ↑ Stanisław Kalisz, Raszyzm, czyli "byt kształtuje świadomość" – a może już na odwrót? Portret Archyvuota kopija 2022-09-26 iš Wayback Machine projekto., Europrojekty, 2022-04-26. Nuoroda tikrinta 2022-05-25.
  12. ↑ Żaneta Gotowalska, Raszyzm w natarciu. "Zbłąkanych" Ukraińców nawrócić, resztę wyeliminowa, WP Magazyn, 2022-04-30. Nuoroda tikrinta 2022-05-25.
  13. ↑ Rashism or why russians are the new Nazi, VoxUkraine, 2022-03-30. Nuoroda tikrinta 2022-06-09.
  14. ↑ Mansur Mirovalev, 'Orcs' and 'Rashists': Ukraine's new language of war, Al jazeera, 2022-05-03. Archyvuota 2022-05-03. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  15. ↑ Ідеологія рашизму має бути засуджена світом, як нацизм і фашизм – історик, Ukrinform, 2022-03-08. Archyvuota 2022-04-16. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  16. ↑ 16,0 16,1 Timothy D. Snyder, The War in Ukraine Has Unleashed a New Word, The New York Times Magazine, 2022-04-23. Archyvuota 2022-04-24.
  17. ↑ Русизм - шизофреническая форма мании мирового господства, argumentua.com, 2014-03-19. Archyvuota 2022-04-21. Nuoroda tikrinta 2022-09-12.
  18. ↑ Настоящий "рашизм": в России составляют списки евреев, которых нужно депортировать как "несогласных" с Путиным, Bagnet, 2014-06-30. Archyvuota 2022-04-26.
  19. ↑ Ірина Коваленко, Росія і рашисти: хто стоїть за спиною Путіна, Експрес, 2014-07-21. Archyvuota 2020-08-10. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  20. ↑ Лина Тыха, Рашизм – не пройдет, или трудно быть человеком, Конфликты и законы, 2014-03-09. Archyvuota 2014-03-12. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  21. ↑ Томенко назвал борьбу с "рашизмом" новым серьезным мировым испытанием, Обозреватель, 2014-07-18. Archyvuota 2022-04-21. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  22. ↑ Николай Бабич, Остановить рашизм. Новый урок для мира, УНИАН, 2014-07-18. Archyvuota 2014-07-21. Nuoroda tikrinta 2022-02-26.
  23. ↑ Iнна Семенова, Звичайний рашизм. Як новий термін став синонімом жахливих звірств Росії, ідеології її влади та суспільства, НВ, 2022-04-28. Nuoroda tikrinta 2022-09-10.
  24. ↑ Timothy D. Snyder, How a Russian Fascist Is Meddling in America's Election, The New York Times, 2016-09-20. Archyvuota 2016-09-20. Nuoroda tikrinta 2022-02-25.
  25. ↑ Paul Robinson, Putin's Philosophy, The American Conservative, 2012-03-28. Nuoroda tikrinta 2022-02-27.
  26. ↑ Julia Smirnova, Putin übernimmt Ängste seines Lieblingsphilosophen, Die Welt, 2014-12-17. Archyvuota 2022-03-14. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  27. ↑ Michel Eltchaninoff, Inside the Mind of Vladimir Putin. C. Hurst & Co., Londonas, 2018. ISBN 978-1-84904-933-7
  28. ↑ David Brooks, Putin Can't Stop, The New York Times, 2014-03-03. Nuoroda tikrinta 2022-05-25.
  29. ↑ 29,0 29,1 Vladimir Putin is in thrall to a distinctive brand of Russian fascism, The Economist, 2022-07-28. Nuoroda tikrinta 2022-07-30.
  30. ↑ Alainas de Benoistas: A. Dugino teorijos nėra nacionalizmas, jis – ne V. Putino „smegenys“ Archyvuota kopija 2022-09-14 iš Wayback Machine projekto., tiesos.lt
  31. ↑ Vincent Jauvert, Le Raspoutine de Poutine, Le Nouvel Observateur, 2014-04-30. Archyvuota 2014-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  32. ↑ John B. Dunlop, Aleksandr Dugin’s Foundations of Geopolitics, Demokratizatsiya, Nr. 12, p. 41, 2004. Archyvuota 2016-06-07. Nuoroda tikrinta 2022-05-25.
  33. ↑ Benjamin R. Young, Putin Has a Grimly Absolute Vision of the ‘Russian World’, Foreign Policy, 2022-03-06. Nuoroda tikrinta 2022-09-11.
  34. ↑ Andreas Umland, Will United Russia become a fascist party?, Hürriyet Daily News, 2008-04-15. Archyvuota 2016-11-26. Nuoroda tikrinta 2022-05-25.
  35. ↑ Doug Saunders, Has Putin bought into these dangerous ideas?, The Globe and Mail, 2014-03-22, Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  36. ↑ Golden Dawn and Russian neo-Nazism, GR Reporter, 2014-04-15. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  37. ↑ Cathy Young, The Bizarre Russian Prophet Rumored to Have Putin’s Ear, The Bulwark, 2022-04-27. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  38. ↑ Roman Rukomeda, The whole world can observe the clash of civilization and anticivilization, Euractiv, 2022-04-06. Archyvuota 2022-04-25. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  39. ↑ Ігор Бережанський, Бучанська різанина: російська армія звірствувала в передмісті Києва, кадри жаху сколихнули увесь світ, ТСН, 2022-04-04. Archyvuota 2022-04-25. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  40. ↑ Alexey Kovalev, Russia's Ukraine Propaganda Has Turned Fully Genocidal, Foreign Policy, 2022-04-09. Nuoroda tikrinta 2022-05-26.
  41. ↑ Вадим Ребрина, Російське державне агентство відкрито закликало до геноциду українців , LIGA.net, 2022-04-04. Archyvuota 2022-04-19. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  42. ↑ Alexander Nazaryan, 'Genocide masterplan': Experts alarmed after Kremlin intellectual calls for 'cleansed' Ukraine, Yahoo! News, 2022-04-05. Archyvuota 2022-04-30. Nuoroda tikrinta 2022-04-13.
  43. ↑ Звичайний фашизм, - глава МЗС Латвії щодо статті "Що Росія має зробити з Україною", Цензор.НЕТ, 2022-04-05. Archyvuota 2022-04-25. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  44. ↑ Timothy D. Snyder, Russia's genocide handbook, Thinking About..., 2022-04-08. Nuoroda tikrinta 2022-05-28.
  45. ↑ Vladislav Inozemtsev, Putin's Russia: A Moderate Fascist State, The American Interest, t. 12, Nr. 4, 2017-01-23. Archyvuota 2022-04-26. Nuoroda tikrinta 20223-09-13.
  46. ↑ Tomasz Kamusella, Putin's Fascism, Wachtyrz.eu, 2022-03-06. Nuoroda tikrinta 2022-03-14.
  47. ↑ Allister Heath, Putin's monstrous new fascism has destroyed the globalised world order, The Daily Telegraph, 2022-03-09. Archyvuota 2022-04-26. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  48. ↑ James F. Smith, Are we entering another Cold War? Probably not—but it could be even worse, Harvard Kennedy School, 2022-03-08. Archyvuota 2022-04-25. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  49. ↑ Larysa Yakubova, An Anatomy of Ruscism, The Ukrainian Week, 2022-04-06. Nuoroda tikrinta 2022-04-26.
  50. ↑ 50,0 50,1 Timorhy D. Snyder, We Should Say It. Russia Is Fascist., The New York Times, 2022-05-19. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  51. ↑ John Connelly, Public Thinker: Timothy Snyder on Russia and "Dark Globalization" , Public Books, 2018-12-07. Archyvuota 2021-01-09. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  52. ↑ Francis Fukuyama: Russia now 'resembles Nazi Germany' , Deutsche Welle, 2022-07-20. Nuoroda tikrinta 2022-07-23.
  53. ↑ Borys Demyanenko, "Ruscism" as a quasi-ideology of the Post-Soviet imperial revenge, Studia Politologica Ucraino-Polona, Nr. 8 (8), p. 35–40, 2018. Nuoroda tikrinta 2022-05-25.
  54. ↑ Маргарита Сытник, Путин будет захватывать новые территории, чтобы проложить путь к Балканам - эксперты, ТСН, 2014-03-23. Archyvuota 2022-04-25. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  55. ↑ Руслан Ключник, Розвиток теорії та практики демократії: ретроспективний аналіз, West Analytic Group, 2012-07-09. Archyvuota 2014-09-14. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  56. ↑ Що переможе: здоровий глузд чи імперські амбіції? Андрій Піонтковський., АТР, 2022-02-11. Nuoroda tikrinta 2022-02-26.
  57. ↑ Путинский режим — постмодернистский фашизм, Laisvosios Europos radijas, 2021-08-11. Nuoroda tikrinta 2022-02-26.
  58. ↑ Олександр Мотиль, Війни творять нації, а народні війни творять непереможні нації, Локальна історія, 2022-03-08. Archyvuota 2022-04-25.
  59. ↑ Олександр Костенко, Що таке "рашизм"?, День, 2014-03-18. Archyvuota 2022-03-04. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  60. ↑ Boris Kagarlitsky, Fascism in the Era of Postmodernism, Russian Dissent, 2022-04-27. Nuoroda tikrinta 2022-06-07
  61. ↑ Olaf Scolz in der Moskauer Metro, Neue Zürcher Zeitung, 2022-07-07. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  62. ↑ Анатомия гражданской пассивности (Григорий Юдин, Борис Кагарлицкий), YouTube. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  63. ↑ 63,0 63,1 Артем Ефимов, Рашизм, Сигнал. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  64. ↑ Леонид Срочников, „Невойна” и „пост-фашизм”, СА, 2022-04-11. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  65. ↑ По приколу пошли, не всерьез, Медуза, 2022-03-18. Archyvuota 2022-04-25. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  66. ↑ Анна Дмитриева, Тину Канделаки затроллили за пост о «Википедии». Объяснили, что писать рефераты по сайту — моветон, Medialeaks, 2022-04-21. Archyvuota 2022-04-25. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.
  67. ↑ The Real Russia. Today. Meduza interviews the mother of the first Russian soldier charged with a war crime in Ukraine, and leaked records expose the politics of Putin's eldest daughter Archyvuota kopija 2022-10-01 iš Wayback Machine projekto., Meduza, 2022-05-18. Nuoroda tikrinta 2022-04-19.
  68. ↑ Julia Davis, Kremlin TV Betrays Darling Trump in Crazed Defense of Putin's War, The Daily Beast, 2022-05-23. Nuoroda tikrinta 2022-05-24.
  69. ↑ Bens Latkovskis. Timothy Snyder and Alvis Hermanis are wrong. Russism is not fascism, Neatkarīgā Rīta Avīze, 2022-05-19. Archyvuota 2022-05-26. Nuoroda tikrinta 2022-09-13.


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Rašizmas&oldid=7338911"