Georgijaus juosta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šv. Jurgio juosta
Šv. Jurgio juosta

Georgijaus juosta (rus. Георгиевская лента 'šv. Georgijaus juosta, šv. Jurgio juosta'), gvardijos juosta (rus. гвардейская лента), šv. Jurgio juosta – dvispalvis kaspinas, naudojamas su šv. Jurgio ordinu, šv. Jurgio kryžiumi, šv. Jurgio medaliu. Rusijos imperijoje ji vadinta šv. Jurgio juosta, TSRS – Gvardijos juosta.

Kaspinas turi juodas ir geltonai oranžines juostas, kurios simbolizuoja kautynių dūmus ir ugnį, karių narsą mūšio lauke.

Lietuvoje viešai demonstruoti Georgijaus juostą uždrausta.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Jurgio ordinas buvo įkurtas 1769 m. 1806 m. Rusijos imperijos kariuomenėje buvo įvestos Jurgio vėliavos, kuriomis apdovanodavo dalinius. Vėliavos viršūnėje būdavo Jurgio kryžius, o po antviršiu būdavo parišamas 4,44 cm pločio Georgijaus kaspinas juodomis ir oranžinėmis juostelėmis su kutais. Po Spalio revoliucijos bolševikai panaikino Rusijos apdovanojimus, o baltagvardiečiai įsteigė apdovanojimus su šv. Jurgio juosta. Baltoji emigracija dažnai naudojo Georgijaus juostą.

1942 m. Tarybų Sąjungoje juosta buvo atkurta ir įtraukta į apdovanojimų sistemą kaip Gvardijos juosta. 1943 m. Georgijaus juosta buvo naudota kaip Šlovės ordino ir medalio „Už pergalę prieš Vokietiją“ atributas. Juosta buvo naudojama gvardijos dalinių ir laivų vėliavose.

„Georgijaus juostelių“ akcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. "Georgijaus juostelių" akcija pirmą kartą buvo paskelbta Rusijoje, skirta pagerbti kovojusiųjų prieš nacistinę Vokietiją atminimą ir priminti apie pergalę Antrajame pasauliniame kare.[2]

Naudojimas Ukrainoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2014 m. konfliktinės situacijos Ukrainoje metu šv. Jurgio juosta įgijo naują konotaciją. Nušalinus V. Janukovičių Ukrainoje, šio apdovanojimo juosta buvo pradėta naudoti kaip atpažinimo ženklas prorusiškai nusiteikusių gyventojų ir asmenų, siejamų su Rusijos Federacijos specialiosiomis pajėgomis.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]