Pranas Piaulokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pranas Piaulokas
2006 m.
Gimė 1945 m. birželio 2 d.
Pyktiškė prie Endriejavo
Mirė 2008 m. gegužės 12 d. (62 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Ginkūnų kapinėse
Tautybė Lietuvis
Pilietybė Lietuva
Veikla Aktorius
Alma mater LVK (1969)
Žinomas (-a) už Šiaulių miesto Garbės pilietis (nuo 2006)
Žymūs apdovanojimai

LTSR nusipelnęs artistas (1977)
LTSR liaudies artistas (1985)
LTSR valstybinė premija (1986)
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis (2005)
Vyriausybės kultūros ir meno premija (2008)

Pranas Piaulokas (1945 m. birželio 2 d. Pyktiškėje prie Endriejavo2008 m. gegužės 12 d. Vilnius) – Lietuvos kino ir teatro aktorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Endriejavo vidurinę mokyklą. 1969 m. baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją, atvyko dirbti į Šiaulių dramos teatrą.

1993–1994 m. Šiaulių dramos teatro meno vadovas, o 1995–2006 m. – literatūrinės dalies vedėjas, ilgametis Teatro meno tarybos narys, ne kartą rinktas tarybos pirmininku.

Teatro scenoje sukūrė apie šimtą ryškių, įspūdingų vaidmenų. Dalyvavo miesto šventėse, Šiaulių universiteto, bibliotekų ir kitų kultūros įstaigų renginiuose.

Įtaigiu, meistriškai ištartu žodžiu aktorius ugdė žmonių dvasingumą, kultūros, erudicijos, intelekto lygmenį.

Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaulių dramos teatre[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1969 m.

1970 m.

1971 m.

1972 m.

  • Vidutinysis Vandenis – G. Volčok ir G. Mikelian. Princesė ir medkirtys, rež. Eduardas Šestakovas
  • Orfėjas – Ž. Anujis. Euridikė, rež. N. Ogaj
  • Tėtis – Andrejus Makajonokas. Užguitas apaštalas, rež. N. Ogaj

1973 m.

1974 m.

1975 m.

1976 m.

1977 m.

1978 m.

  • Skaitovas – Lyriniai horoskopai 79, rež. S. Varnas
  • Šalimovas – Maksimas Gorkis. Vasarotojai, rež. A. Rakauskaitė

1979 m.

1980 m.

1981 m.

  • Skirgaila – Vincas Krėvė. Skirgaila, rež. S. Varnas
  • Bemsis – V. Slavkinas. Jauno žmogaus suaugusi duktė, rež. R. Steponavičiūtė

1982 m.

1983 m.

  • Davidas – Dumitrus Popeskus. Fajansinis nykštukas iš vasaros sodo, rež. S. Varnas

1984 m.

  • Povilas – Gražina Mareckaitė. Eglės namai, rež. S. Varnas
  • Sganarelis – Moljeras. Don Žuanas, rež. J. Javaitis

1985 m.

1986 m.

  • Žoržas – Žanas Kokto. Baisūs tėvai, rež. R. Steponavičiūtė
  • Protasovas – Maksimas Gorkis. Saulės vaikai, rež. S. Varnas

1987 m.

1988 m.

1989 m.

1990 m.

1991 m.

1992 m.

1993 m.

1994 m.

1995 m.

1996 m.

1997 m.

1998 m.

  • Daktaras – Martin McDonagh. Luošys iš Ainišmano salos, rež. P. Stoičevas
  • Vaistininkas – Sigitas Geda. Inteligentiškas beprotnamis, rež. A. Pociūnas
  • Mokytojas – Maksas Frišas. Andorra, rež. P. Stoičevas

1999 m.

  • Dimetas – Atolas Fugardas. Dimetas, rež. R. Atkočiūnas

2000 m.

2001 m.

2002 m.

2003 m.

2004 m.

  • B. B. (buvęs belgas) – History of Lithuania pagal Juozą Erlicką, rež. R. Steponavičiūtė
  • Nikolia – Borisas Vijanas. Lelijos romansas, rež. V. V. Landsbergis

2005 m.

  • Polonijus – Nedialko Jordanovas. Gonzago nužudymas, rež. P. Stoičevas
  • Režisierius –. …su meile – Marlene Dietrich, rež. R. Steponavičiūtė
  • Ignacas – Vitoldas Gombrovičius. Jungtuvės, rež. A. Pociūnas

2006 m.

2007 m.

Spektakliuose prie Kauno pilies[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno Valstybiniame dramos teatre[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2007 m. Tėvas – Žanas-Lukas Legarsas. Tolima šalis, rež. Gintaras Varnas

Režisuoti spektakliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1976 m. – Muzikinis – poetinis spektaklis „Vittoria“
  • 1985 m. – Julijus Edlis. Šešėlių žaismas

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]