Jevgenijus Petrovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jevgenijus Petrovas
rus. Евгений Петров tikrasis vardas Jevgenijus Petrovičius Katajevas
Ilf Petrov.jpg
I. Ilfas ir J. Petrovas (dešinėje)
Gimė: 1903 m. lapkričio 30 d.
Odesoje
Mirė: 1942 m. liepos 2 d. (38 metai)
Rostovo srityje
Veikla: XX a. 3-4 dešimtmečio TSRS rašytojas ir scenaristas
Šaržas, vaizduojantis Ilją Ilfą ir Jevgenijų Petrovą

Jevgenijus Petrovas (tikr. Jevgenijus Petrovičius Katajevas; rus. Евгений Петров; 1903 m. lapkričio 30 d., pagal naują kalendorių gruodžio 13 d., Odesoje1942 m. liepos 2 d. Rostovo srityje) – populiarus trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių Tarybų Sąjungos rašytojas, dirbęs kartu su Ilja Ilfu. Kito žymaus rusų rašytojo ir dramaturgo Valentino Katajevo brolis.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

J. Petrovas gimė Odesoje, mokytojų šeimoje. Būdamas septyniolikos baigė vietinę gimnaziją ir įsidarbino korespondentu Ukrainos telegrafo agentūroje. Po to dirbo kriminalinės paieškos inspektoriumi. 1929 m. išleistoje Ilfo ir Petrovo biografijoje šis faktas komentuojamas taip: „Pirmieji jo literatūriniai bandymai buvo neatpažinto vyriškio lavono apžiūros protokolai.“ 1923 m. J. Petrovas atvyko į Maskvą, kur dirbo žurnaluose „Красный перец“ („Raudonasis pipiras“) ir „Гудок“ („Švilpukas“). Būtent šio leidinio redakcijoje užsimezgė draugystė su Ilja Ilfu.

Pirmasis Ilfo ir Petrovo romanas „Dvylika kėdžių“ („Двенадцать стульев“) pasirodė 1927 m. Šis romanas bei „Aukso veršis“ („Золотой телёнок“), kurių abiejų pagrindinis veikėjas – „didysis kombinatorius“ Ostapas Benderis – ir išgarsino rašytojų duetą.

1937 m., mirus I. Ilfui, J. Petrovas ėmėsi naujo darbo – romano apie Tarybų Sąjungos ateitį. Jo baigti nespėjo. Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui, tapo karo reporteriu. Žuvo aviakatastrofoje grįždamas iš apsiausto Sevastopolio miesto į Maskvą – lėktuvas nukrito Rostovo srityje.

Ilfo ir Petrovo darbai[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Двенадцать стульев“ („Dvylika kėdžių“); romanas – 1928 m.
  • „1001 день, или Новая Шахерезада“ („Tūkstantis ir viena diena arba Naujoji Šecherezada“); satyrinių apsakymų rinkinys – 1929 m.
  • „Необыкновенные истории из жизни города Колоколамска“ („Neįtikėtinos istorijos iš Kolokolamsko miesto gyvenimo“); satyrinių apsakymų rinkinys – 1929 m.
  • „Золотой телёнок“ („Aukso veršis“); romanas – 1931 m.
  • „Тоня“ („Žūklavietė“); novelė – 1937 m.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]