Baltaragio malūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Baltaragio malūnas, arba kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte“ (trumpiau „Baltaragio malūnas“) yra žymiausias Kazio Borutos kūrinys – apysaka, parašyta 1945 m., kuriame nepastebimai susipina dvi vaizdavimo plotmės: realioji ir tautosakinė. Kūrinyje galima pastebėti daug lietuvių liaudies dainų, pasakų, padavimų ir kitų kūrinių motyvų. Kazio Borutos tikslas rašant šią knygą buvo sukurti lietuvišką epą. 1962 m. išleista kiek pakoreguota kūrinio versija: išryškinti pagrindinių veikėjų paveikslai, plačiau pavaizduoti piršliai (Juodvalkis ir Visgirda), atsiranda naujas personažas.

1966 m. Kauno dramos teatre pagal šį kūrinį sukurtas spektaklis, 1974 m. pastatytas muzikinis filmasVelnio nuotaka“, o 1979 m. pastatytas Viačeslavo Ganelino baletas.

Apysaka yra išleista lietuvių, rusų, latvių, estų, čekų, islandų, vokiečių ir lenkų kalbomis.

Pagrindiniai veikėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Baltrus Baltaragis – malūnininkas, kuriam priklauso nuo neatmenamų laikų stovintis vėjo malūnas.
  • Pinčiukas (kitur vadinamas kaip Pinčukas) tingus velnias, su kuriuo Baltaragis sudarė sandėrį.
  • Jurga – Baltaragio duktė, Girdvainio sužadėtinė. Ji atlieka lietuvių liaudies dainų mergelės vaidmenį.
  • Jurgis Girdvainis – Jurgos sužadėtinis, atliekantis tautosakinio bernelio ant žirgelio vaidmenį.
  • Jurgutis – kalvio Juodvalkio padėjėjas, Pinčuko šešėlis, irgi mylėjęs Jurgą. Į siužetą įvestas tik nuo 1962 m. kūrinio leidimo.
  • Anupras Visgirda – Girdvainio piršlys.
  • Uršulė – davatka, kurią Baltaragis bandė supiršti su velniu.
  • Raupys – arkliavagis.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Baltaragio malūnas: apysaka / Kazys Boruta (parengė Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2004. – 184 p. – ISBN 9986-06-053-2
  • „Baltaragio malūnas“ ir jo byla: pirmoji Kazio Borutos „Baltaragio malūno“ redakcija, straipsnis, skirtas kūrinio istorijai, dokumentinė ir literatūrinė medžiaga (sud. Dalia Striogaitė). – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. – 354 p.: iliustr. + 2 garso diskai (CD). – ISBN 9955-475-93-5

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]