Aurelija Ragauskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aurelija Ragauskaitė
Gimė: 1924 m. kovo 31 d.
Šiaulėnai, Šiaulių apskritis
Mirė: 2017 m. sausio 15 d. (92 metai)
Tėvas: Edvardas Ragauskas
Motina: Ona Petruitytė-Ragauskienė
Sutuoktinis(-ė): Juozas Macevičius
Vaikai:

Elena, Eduardas

Veikla: teatro aktorė ir režisierė
Partija: 1966 m. SSKP
Alma mater: 1952 m. A. Lunačiarskio teatro meno institutas

Aurelija Ragauskaitė (1924 m. kovo 31 d. Šiaulėnuose, Šiaulių apskritis2017 m. sausio 15 d. ) – viena ryškiausių Lietuvos teatro režisierių, įkūrusi Valstybinį jaunimo teatrą Vilniuje ir garsėjusi lietuviškos klasikos pastatymais Šiaulių dramos teatre.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė pašto tarnautojo šeimoje, augo Kauno priemiestyje Panemunėje. Tėvas Edvardas Ragauskas ten dirbo pašto viršininku, motina Ona Petruitytė-Ragauskienė (pulk. Jono Petruičio sesuo) buvo namų šeimininkė. Abu tėvai turėjo gražius balsus, dalyvavo mėgėjų teatro spektakliuose. Sesuo Aldona Ragauskaitė tapo Kauno muzikinio teatro soliste ir režisiere.

1941 m. baigė VI gimnaziją. 19421945 m. dirbo vaistinėse mokine, kursuose prie Kauno universiteto įgijo farmacininko (provizoriaus padėjėjo) specialybę. 1945–1947 m. mokėsi Kauno dramos teatro studijoje, nuo 1946 m. vasario 1 d. – dramos pagalbinių aktorių grupėje. Nuo 1947 m. IV kategorijos aktorė. 1947–1952 m. Maskvos Anatolijaus Lunačiarskio teatro meno institute baigė aktorinio meistriškumo studijas. Studijuodama Maskvoje ištekėjo už poeto Juozo Macevičiaus, su kuriuo susilaukė dukros Elenos ir sūnaus Eduardo.

1952–1957 m. Kauno muzikinio dramos teatro II kategorijos aktorė. 1957–1962 m. A. Lunačiarskio teatro meno institute baigė režisūros studijas. 19591961 m. dėstė LSSR konservatorijoje, išleido VI aktorių laidą. 1961–1962 m. Vilniaus universiteto estetikos katedros dėstytoja, 19631964 m. Lietuvos radijo ir televizijos režisierė. 1964–1965 m. Lietuvos valstybinio rusų dramos teatro režisierė, 1965–1968 m. Valstybinio jaunimo teatro vyriausioji režisierė, 19691971 m. Vilniaus lėlių teatro vyriausioji režisierė, 19731974 m. LSSR operos ir baleto teatro režisierė, 1974–1979 m. Šiaulių dramos teatro vyriausioji režisierė, 1979–1982 m. Vilniaus teatro „Lėlė“ vyriausioji režisierė. 19831991 m. statė spektaklius LSSR valstybiniame akademiniame dramos teatre ir Klaipėdos dramos teatre. [1]

Kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie geriausiai kritikų įvertintų spektaklių skiriami „Romeo ir Džuljeta“ Jaunimo dramos teatras), „Valdovas“, „Kaip žydėjimas vyšnios“, „Pajūrio kurortas“, „Prisikėlimas“ (Šiaulių dramos teatras). Pati režisierė prie reikšmingų darbų dar skiria spektaklius „Vasarotojai“ (Šiaulių dramos teatras) bei „Gerasis žmogus iš Sezuano“ (Klaipėdos dramos teatras).

Įvairių kritikų nuomone, Ragauskaitės režisūrai būdingas monumentalumas, griežtas konceptualumas, subtilus konstruktyvizmas, vaizdingumas, visų spektaklio komponentų darna. Ji dirbo su tokiais scenografais kaip Dalia Mataitienė, Igoris Ivanovas, Viktorija Gatavynaitė ir kt. Muziką jos statytiems spektakliams rašė Feliksas Bajoras, Osvaldas Balakauskas, Vytautas Kernagis, Benjaminas Gorbulskis ir kt.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Režisuoti spektakliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1962 m. Aleksejus Tolstojus, „Buratino nuotykiai“ (vaikams), Kauno dramos teatras (diplominis spektaklis)
  • 1962 m. Vadimas Korostyliovas, „Karalius Pif-Pafas, bet ne tai svarbiausia“ (vaikams), Vilniaus akademinis dramos teatras
  • 1963 m. Vadimas Korostyliovas, „Vovka Semėž planetoje“ (vaikams), Vilniaus rusų dramos teatras
  • 1964 m. Arkadijus Gaidaras, „RVR“, Vilniaus rusų dramos teatras
  • 1964 m. Jevgenijus Švarcas, „Šešėlis“, Vilniaus rusų dramos teatras
  • 1964 m. V. Rozovas, „Vestuvių dieną“, Vilniaus rusų dramos teatras
  • 1966 m. Mykolas Sluckis, Viktoras Miliūnas, „Du maži žmogeliukai dideliame mieste“ (vaikams), Valstybinis jaunimo teatras
  • 1966 m. William Shakespeare, „Romeo ir Džuljeta“, Valstybinis jaunimo teatras
  • 1966 m. „Naujametinis koncertas“, Valstybinis jaunimo teatras
  • 1966 m. Aurelija Ragauskaitė ir E. Jankutė pagal Eduardą Mieželaitį, „Gintaro paukštė“, Valstybinis jaunimo teatras
  • 1966 m. Genadijus Mamlinas, „Fejerverkas“ (vaikams), Valstybinis jaunimo teatras
  • 1968 m. Violeta Palčinskaitė „Aš vejuosi vasarą“ (vaikams), Valstybinis jaunimo teatras
  • 1968 m. Michailas Pogodinas, „Aristokratai“, Valstybinis jaunimo teatras
  • 1969 m. J. Vilkovskis, „Rudnosiukas“, Vilniaus lėlių teatras
  • 1970 m. J. Čepuretskis, „Kicius, tetulė ir aš“, Vilniaus lėlių teatras
  • 1971 m. Pakartojimas: Violeta Palčinskaitė, „Pienės pūko miestas“, Vilniaus lėlių teatras
  • 1972 m. Pakartojimas: Violeta Palčinskaitė, „Aš vejuosi vasarą“ (vaikams), Minsko jaunimo teatras
  • 1974 m. Karlas Goldonis, „Kivirčai Kjodžoje“, Šiaulių dramos teatras
  • 1974 m. Naubertas Jasinskas, „Kaip žydėjimas vyšnios“, Šiaulių dramos teatras
  • 1974 m. Vincas Mykolaitis-Putinas, „Valdovas“, Šiaulių dramos teatras
  • 1975 m. Balys Sruoga, „Pajūrio kurortas“, Šiaulių dramos teatras
  • 1975 m. Aurelija Ragauskaitė ir I. Liutikaitė, „Šią naktį“, Šiaulių dramos teatras
  • 1976 m. Violeta Palčinskaitė, „Septynios snieguolės ir nykštukas“, Šiaulių dramos teatras
  • 1976 m. Vsevolodas Višnevskis, „Iš chaoso“ (optimistinė tragedija), Šiaulių dramos teatras
  • 1977 m. Petras Vaičiūnas, „Prisikėlimas“, Šiaulių dramos teatras
  • 1977 m. Aurelija Ragauskaitė, „Lyriniai horoskopai“ (poezijos), Šiaulių dramos teatras
  • 1978 m. Maksimas Gorkis, „Vasarotojai“, Šiaulių dramos teatras
  • 1979 m. Rudolfas Blaumanis, „Sūnus palaidūnas“, Šiaulių dramos teatras
  • 1979 m. Aurelijos Ragauskaitės kompozicija „Iš ten aš ateinu“ (V. Rimkevičiaus „Vandens lelijos“ motyvais), Šiaulių dramos teatras
  • 1980 m. Kostas Kubilinskas, „Uodega vedega“, Vilniaus lėlių teatras
  • 1980 m. Aurelija Ragauskaitė, „Žvejai ir piratai“, Vilniaus lėlių teatras
  • 1983 m. Pakartojimas: Violeta Palčinskaitė, „Aš vejuosi vasarą“ (vaikams), Klaipėdos dramos teatras
  • 1983 m. William Shakespeare, „Karalius Lyras“, Vilniaus akademinis dramos teatras
  • 1986 m. Vincas Krėvė-Mickevičius, „Skirgaila“, Klaipėdos dramos teatras
  • 1991 m. Bertold Brecht, „Geras žmogus iš Sezuano“, Klaipėdos dramos teatras
  • 1991 m. Pakartojimas: Karlas Goldonis, „Kivirčai Kjodžoje“, Klaipėdos dramos teatras

Kauno dramos teatre sukurti vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1946 m. Bernužis-berniukas – Antanas Vienuolis, „Tvirtovė“
  • 1952 m. Klara Gubina – I. Irošnikova, „Kažkur Sibire“
  • 1952 m. Ksenija – Borisas Lavreniovas, „Lūžis“
  • 1952 m. Naujakurė – Augustinas Gricius, „Išvakarės“
  • 1952 m. Siuzon – Pierre de Beaumarchais, „Figaro vedybos“
  • 1952 m. Vesiolkina – Maksimas Gorkis, „Barbarai“
  • 1953 m. Klava Ogonkova – A. Simukovas, „Merginos gražuolės“
  • 1953 m. Korinkina – Aleksandras Ostrovskis, „Be kaltės kaltieji“
  • 1954 m. Bajuškina ir Trojickaja – Zacharas Agranenko, „Šešiasdešimt valandų“
  • 1954 m. Donja Klara – Tirsas de Molina, „Don Chilis žaliakelnis“
  • 1955 m. Julija Sevičiova – Gabriela Zapolska, „Ponios Dulskos moralė“
  • 1955 m. Virpšienė – Augustinas Gricius, „Karšta vasara“
  • 1956 m. Antonija – Rudolfas Blaumanis, „Siuvėjų dienos Silmačiuose“
  • 1956 m. Kaimietė – I. Frankas „Pavogtoji laimė“
  • 1956 m. Močiutė – Konstantinas Treniovas, „Liubovė Jarovaja“

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Režisierės užrašai. – Vilnius: Scena, 2000. – 198 p.: iliustr. – ISBN 9986-412-16-1

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aurelija Ragauskaitė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 492 psl.
  2. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=15092

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mareckaitė G. Šiaulių dramos teatras. Kn.: Lietuvių teatro istorija: Trečioji knyga 1970–1980. – Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. – 306–330 p.