Gražina Mareckaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Gražina Marija Mareckaitė (g. 1939 m. balandžio 25 d. Vilniuje) – Lietuvos teatrologė, dramaturgė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1961 m. baigė lietuvių filologiją Vilniaus universitete. 19611965 m. dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. 19651969 m. Jaunimo teatro Vilniuje, 19761980 m. Šiaulių dramos teatro literatūros skyriaus vedėja. 19701976 m. Liaudies meno rūmų Repertuaro skyriaus vedėja. 19811990 m. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros sektoriaus, 19902002 m. Kultūros ir meno instituto, nuo 2002 m. Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslo darbuotoja.

Paskelbė teatro istorijos, teorijos ir kritikos, literatūros kritikos, publicistikos straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje. Parašė ir inscenizavo daugiau kaip 10 pjesių dramos ir lėlių teatrams.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių tarybinis dramos teatras: 1957-1970 m., parengė skyrius, 1987 m.
  • Lietuvių teatro istorija: 1929-1935 m., parengė skyrius, 2000 m.
  • Lietuvių teatro istorija: 1935-1940 m., parengė skyrius, 2002 m.
  • Lietuvių teatro istorija: 1970-1980 m., parengė skyrius, 2006 m.
  • Modernus teatras: straipsnių rinkinys, su R. Marcinkevičiūte, 1995 m.
  • Gyvenimo teatras: teatro kritika, 2001 m.
  • Debesų karžygys: Legenda apie Praną Žižmarą, 2007 m.
  • Laisvoji zona: Juozo Glinskio teatras: studija, 2002 m.
  • Romantizmo idėjos lietuvių teatre: Nuo XIX iki XXI amžiaus: monografija, 2004 m.
  • Šiapus ir anapus Vilniaus vartų: esė, 2009 m.
  • neIšmaniųjų metas: novelės, 2016.

Pjesės

  • Sutemų sakmės, 1982 m.
  • Berniukas su balandžiu, 1987 m.
  • Eglės namai, 1987 m.
  • Cecilijos kelionė, 1992 m.
  • Raganos, 1992 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gražina Mareckaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 261 psl.