Atpildo diena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Atpildo diena

PavadinimasAtpildo diena
Kilmės šalisTSRS
RežisieriusAlgimantas Puipa
Stasys Motiejūnas
Scenaristas (-ai)Pranas Morkus
VaidinaPranas Piaulokas
Eugenija Pleškytė
Antanas Šurna
Gražina Baikštytė
Andrius Karka
Stasys Petronaitis
Metai1975
ŽanrasNuotykinis
Trukmė76 min.
Kalbalietuvių k.

Atpildo diena“ – 1975 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas kostiuminis nuotykių filmas. Filmo trukmė – 76 min.

Apie filmą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Atpildo diena“ – vienas pirmųjų bandymų lietuviškame kine sukurti žanrinį veiksmingą kino filmą. Tai vesterno stiliaus filmas, tačiau kitoks, besiremiantis lietuvių nacionaliniu charakteriu, istorija, savotišku grožio, meilės ir ištikimybės suvokimu. Filme vaizduojama XIX amžiaus Lietuva, smunkantys dvarai, valstiečiai, laukiantys nesulaukiantys caro manifesto dėl žemės, „razbaininkų“ laisvūnai.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė siužeto linija – tiesaus kaip strėlė geležinkelio Peterburgas-Varšuva tiesimas per lietuviškus kaimus ir dvarus. Čia vis dar plakami baudžiauninkai, vyksta prabangios medžioklės ir visi su baime klausosi gandų apie greitą baudžiavos panaikinimą. Filmo herojus – romantiškas plėšikas Laurynas, jo priešas – dvarininkas Zaviša, veiksmo vieta – erdvi karčiama, tradicinė plėšikų muštynių vieta kiekviename vesterne.

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Į vaizdingus provincijos kraštus filmo pradžioje, lydimi plėšikų šūvių, atvyksta inžinierius iš Peterburgo, kuriam pavesta čia tiesti geležinkelį, taip pat miglotas „daktaras“, kaip paskui paaiškėja, bėgęs iš katorgos. Kadaise jis buvo laisvamanių draugijos narys, o šiuose kraštuose gyvena organizaciją įdavęs Liudvikas Zaviša. Pakvimpa keršto nuojauta. Bet Zaviša – ne iš kelmo spirtas. Jis persivilioja godų plėšikų vadą Mykolą, jo rankomis žudo, taip kompromituodamas savo idėjinį priešą Daktarą, suburia savų galvažudžių komandą. Dvarponė Ricburgienė, paskendusi skolose, ciniškai pataria giminaičiui Zavišai sudeginti visą kaimą. Bet po trankių gėrynių ne be Daktaro nuopelno sudega tik pats dvaras. Abu antagonistai žūva, karčemninkė Justina taip pat veltui lauks savojo Mykolo, suplanuoto pabėgimo į prūsus. Tiek aistrų, o rezultatai liūdni – kaimą ir šiaip nugriaus, čia praeis geležinkelis.

Kūrybinė grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaidina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]