Paprastasis nykštukas

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Regulus regulus
Paprastasis nykštukas (Regulus regulus)
Paprastastojo nykštuko
(Regulus regulus regulus) porūšis
Paprastojo nykštuko čiulbėjimas
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Nykštukiniai
(Wikispecies-logo.svg Regulidae)
Gentis: Nykštukai
(Wikispecies-logo.svg Regulus)
Rūšis: Paprastasis nykštukas
(Wikispecies-logo.svg Regulus regulus)
Binomas
Regulus regulus
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Motacilla regulus Linnaeus, 1758
  • Regulus cristatus
Paplitimas
Paplitimas
Paprastųjų nykštukų savaiminio paplitimo apytikslis arealas Eurazijoje:
     tik perėjimo metu
     sėslus
     žiemavietės

Paprastasis nykštukas, tradiciškai nykštukas (Regulus regulus)[2]žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, nykštukinių (Regulidae) šeimos, nykštukų (Regulus) genties paukščių rūšis. Tai mažiausia Europoje gyvenančių paukščių rūšis[3].

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labai mažų paukštelių rūšis. Kūno ilgis 8,5–9,5 cm, tarp abiejų išskleistų sparnų galų 13,5–15,5 cm, svoris 4,5–7,0 g.

Kūno viršutinė pusė žalsvai ar gelsvai pilka. Viršugalvyje yra dvi pailgos juodos juostelės, tarp kurių viduryje pas pateles yra ryškiai geltona, pailga juostelė, o pas patinėlius viršugalvyje taip pat geltona, pailga juostele, bet su oranžine dėmele. Virš akies – juodas dryžis. Antakis neryškus. Sparnai juosvi su dviem balsvomis juostelėmis. Apatinė pusė šviesi, pilkšva ar gelsva.[4] Patelė blankesnių spalvų, nei patinas.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monogamai. Dažnas, aptinkamas ištisus metus. Spygliuočių miškų gyventojas. Lizdą krauna eglių, kėnių šakose, apie 20 m aukštyje, iš žalių samanų, kerpių, voratinklių. Gegužės pradžioje deda nuo 6 iki 13, bet dažniausiai 9 arba 11 šviesiai rudais taškais ir dėmelėmis išmargintų gelsvai baltų kiaušinių. Peri 12-16 dienų.[5] Per vasarą užaugina vieną vadą.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta smulkiais vabzdžiais, jų vikšrais, vorais.[5] Labai naudingas, nes sunaikina daug spygliuočių kenkėjų.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. pabaigos duomenimis, yra išskiriama 14 paprastųjų nykštukų porūšių[6]:

  1. R. r. regulus Linnaeus, 1758; nominalinis porūšis. Peri beveik visoje Europoje, įskaitant ir Lietuvą.
  2. R. r. azoricus Seebohm, 1883; savaime gyvena tik San Migelio saloje (Azorai). Panašus į R. r. inermis porūšį, išskyrus jo gelsvai žalią - tamsiai gelsvą apatinę kūno dalį.
  3. R. r. buturlini Loudon, 1911; peri Rytų Europoje, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Viršutinė kūno dalis blankesnė nei pas nominuotą porūšį, ir labiau pilkšvai gelsvai žalsva, nei gelsvai žalsva.
  4. R. r. coatsi Sushkin, 1904; peri Rusijoje ir Vydurinėje Azijoje, ir viršutinė kūno dalis blankesnė nei pas nominuotą porūšį.
  5. R. r. ellenthalerae Päckert et al., 2006; savaiminė ir sėsli El Hiero ir La Palmos salų rūšis (Kanarų salos).
  6. R. r. himalayensis Bonaparte, 1856; peri Himalajų regione. Pnašiai atrodo kaip ir nominuotas porūšis, bet truputį blyškesnės viršutinės kūno dalies ir baltesne apatine kūno dalimi.
  7. R. r. hyrcanus Zarudny, 1910; peri Irane. Atrodo kaip R. r. buturlini porūšis, bet truputį tamsesnio plunksų apdaro.
  8. R. r. inermis (Murphy & Chapin, 1929). Gyvena Azorų salyno - Florešo, Fajalo, Terseiro, San Žoržo, Piko salose. Šio porūšio viršutinė kūno dalis yra tamsesnių atspalvių - gelsvai žalsvos, žalios spalvos, o apatinė kūno dalis taip pat tamsesnė nei pas nominuotą porūšį.
  9. R. r. japonensis Blakiston, 1862; peri Rytų Azijoje, įskaitant Sibirą, Japoniją, Korėjos pusiasalį ir Kiniją. Žaliasnis ir tamsiasnių spalvų tonų nugaroje, nei nominuotas porūšis, o ant sparnų turi plačias, baltas juostas.
  10. R. r. sanctaemariae Vaurie, 1954; savaime gyvena Azorų salyno Santa Marijos saloje. Blyškesnis už kitus Azorų salų porūšius, o apatinė kūno dalis balsva.
  11. R. r. sikkimensis Meinertzhagen R. & Meinertzhagen A., 1926; peri Indijoje ir Kinijoje. Tamsesnių plunksnų tonų nei R. r. himalayensis, bei žaliasnių plunksnų nei pas nominuotą porūšį.
  12. R. r. teneriffae Seebohm, 1883; savaiminė ir sėsli Kanarų salyno - La Gomeros ir Tenerifės salose. Šis porūšis yra didesnis už nominuotą porūšį, o dalis ornitologų laiko net atskira rūšimi[7]. Tai savitas porūšis, kurio kaktoje juoda dėmelė, o apatinė kūno dalis rožinių - tamsiai gelsvų plunksnų atspalvių.
  13. R. r. tristis Pleske, 1892; perimvietės Kinijoje ir Vidurinėje Azijoje, o žiemavietės šiaurės rytų Afganistane. Tai savitas porūšis. Viršugalvio geltona dėmelė ryškesnė nei pas kitus porūšius, o apatinė kūno dalis daugiau pilkšvesnė.
  14. R. r. yunnanensis Rippon, 1906; peri rytų Himalajuose, Mianmare ir Kinijoje. Atrodo kaip R. r. sikkimensis porūšis, bet visas tamsesnis, su tamsiai žalia viršutine kūno dalimi ir tamsiasne gelsva kūno apačia.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Regulus regulus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2018-08-09. 
  2. terminai.vlkk.lt / Paprastasis nykštukas
  3. Killian Mullarney, Lars Svensson, Dan Zetterstrom, Peter J. Grant. Collins Bird Guide. London: Collins, 1999 m. p. 336. ISBN 978-0-00-219728-1
  4. Nykštukas, Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 3 (Masaitis–Simno), p. 214. Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987 m.
  5. 5,0 5,1 Vytautas Logminas. Nykštukiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  6. oiseaux-birds.com / Goldcrest, Regulus regulus
  7. birdguides.com / Twitching Tenerife's specialities in 48 hours | 01/06/2018

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.


Commons-logo.svg