Velžys
| Velžys | ||
|---|---|---|
| ||
  Velžys |
||
| 55°41′38″š. pl. 24°25′41″r. ilg. / 55.694°š. pl. 24.428°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Panevėžio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Velžio seniūnija | |
| Gyventojai | 1 291 | |
Velžys – kaimas Panevėžio rajono savivaldybėje, šalia Panevėžio, Nevėžio aukštupyje ties Juodos žiotimis. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Veikia Velžio gimnazija, lopšelis-darželis, biblioteka, medicinos punktas, pirtis, kultūros namai, kirpykla, Velžio Švč. Jėzaus Širdies koplyčia. Šalia eina kelias 121 Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys , nutiestas Velžio tiltas per Nevėžį.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vietovardis kildinamas iš tokio pat asmenvardžio Velžys.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Velžio kaimas minimas jau kryžiuočių kronikose. 1371 m. Livonijos magistras, niokodamas Raseinių ir Upytės žemes, nusiaubė ir Velžį (Velze).[3] Vietovė minima 1554 m. Upytės valsčiaus inventoriuje.
XIX a. Velžys minimas kaip kaimas ir palivarkas Panevėžio apskrityje.[4]
1919 m. gegužę netoli Velžio kovėsi lietuviai su bolševikais.
Sovietmečiu buvo Pabaltijo zoninės paukštininkystės bandymų stoties ir Darbo raudonosios vėliavos ordino Staniūnų veislinės paukštininkystės ūkio gyvenvietė.[5]
2008 m. patvirtintas Velžio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1554 m. | Velžio vaitystė, Upytės valsčius | ? |
| XIX a. – 1950 m. | Panevėžio-Velžio valsčius (kurį laiką jo centras) | Panevėžio apskritis |
| 1950–1995 m. | Velžio apylinkė (kurį laiką jos centras) | Panevėžio rajonas |
| 1995– | Velžio seniūnija | Panevėžio rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. kaime buvo 130, dvare 81 gyventojas.
 | |||||||
| 1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur.[9] | 1987 m.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 218 | 225 | 151 | 441 | 808 | 1 450 | ||
| 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
| 1 469 | 1 417 | 1 355 | 1 291 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Stanisław Kuźmiński (1895–1969), karininkas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 421 psl.
- ↑ Welże. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 199 psl. (lenk.)
- ↑ Velžys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Velžys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 481
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Velžys. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 578 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
PANEVĖŽYS – 6 km |
| |||||||||
|
Liūdynė - 2 km | ||||||||||
| Šilagalys - 5 km | |||||||||||
| ||||||||||||||