Paprastasis nykštukas
| Regulus regulus |
|---|
 Paprastasis nykštukas (Regulus regulus regulus porūšis) |
Paprastojo nykštuko giesmė |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
 Paprastųjų nykštukų savaiminio paplitimo arealas Eurazijoje:
|
| Binomas |
| Regulus regulus Linnaeus, 1758 |
| Sinonimai |
|
Kitos reikšmės – Nykštukai (reikšmės).
Paprastasis nykštukas (Regulus regulus) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, nykštukinių (Regulidae) šeimos, nykštukų (Regulus) genties paukščių rūšis. Tai mažiausia Europoje gyvenančių paukščių rūšis[2].
_-_Val_d%27Aosta_-_Italy_S4E4096_(17135378181).jpg)
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Labai mažų paukštelių rūšis. Kūno ilgis 8,5–9,5 cm, tarp abiejų išskleistų sparnų galų 13,5–15,5 cm, svoris 4,5–7,0 g.
Kūno viršutinė pusė žalsvai ar gelsvai pilka. Viršugalvyje yra dvi pailgos juodos juostelės, tarp kurių viduryje pas pateles yra ryškiai geltona, pailga juostelė, o pas patinėlius viršugalvyje taip pat geltona, pailga juostele, bet su oranžine dėmele. Virš akies – juodas dryžis. Antakis neryškus. Sparnai juosvi su dviem balsvomis juostelėmis. Apatinė pusė šviesi, pilkšva ar gelsva.[3] Patelė blankesnių spalvų, nei patinas.
Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Monogamai. Dažnas, aptinkamas ištisus metus. Spygliuočių miškų gyventojas. Lizdą krauna eglių, kėnių šakose, apie 20 m aukštyje, iš žalių samanų, kerpių, voratinklių. Gegužės pradžioje deda nuo 6 iki 13, bet dažniausiai 9 arba 11 šviesiai rudais taškais ir dėmelėmis išmargintų gelsvai baltų kiaušinių. Peri 12-16 dienų.[4] Per vasarą užaugina vieną vadą.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minta smulkiais vabzdžiais, jų vikšrais, vorais.[4] Labai naudingas, nes sunaikina daug spygliuočių kenkėjų.
Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. pabaigos duomenimis, yra išskiriama 14 paprastųjų nykštukų porūšių[5]:
- Regulus regulus regulus Linnaeus, 1758; nominuotas porūšis. Peri beveik visoje Europoje, įskaitant ir Lietuvą.
- Regulus regulus azoricus Seebohm, 1883; savaime gyvena tik San Migelio saloje (Azorai). Panašus į R. r. inermis porūšį, išskyrus jo gelsvai žalią - tamsiai gelsvą apatinę kūno dalį.
- Regulus regulus buturlini Loudon, 1911; peri Rytų Europoje, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Viršutinė kūno dalis blankesnė nei pas nominuotą porūšį, ir labiau pilkšvai gelsvai žalsva, nei gelsvai žalsva.
- Regulus regulus coatsi Sushkin, 1904; peri Rusijoje ir Vydurinėje Azijoje, ir viršutinė kūno dalis blankesnė nei pas nominuotą porūšį.
- Regulus regulus ellenthalerae Päckert et al., 2006; savaiminė ir sėsli El Hiero ir La Palmos salų rūšis (Kanarų salos).
- Regulus regulus himalayensis Bonaparte, 1856; peri Himalajų regione. Pnašiai atrodo kaip ir nominuotas porūšis, bet truputį blyškesnės viršutinės kūno dalies ir baltesne apatine kūno dalimi.
- Regulus regulus hyrcanus Zarudny, 1910; peri Irane. Atrodo kaip R. r. buturlini porūšis, bet truputį tamsesnio plunksų apdaro.
- Regulus regulus inermis (Murphy & Chapin, 1929). Gyvena Azorų salyno - Florešo, Fajalo, Terseiro, San Žoržo, Piko salose. Šio porūšio viršutinė kūno dalis yra tamsesnių atspalvių - gelsvai žalsvos, žalios spalvos, o apatinė kūno dalis taip pat tamsesnė nei pas nominuotą porūšį.
- Regulus regulus japonensis Blakiston, 1862; peri Rytų Azijoje, įskaitant Sibirą, Japoniją, Korėjos pusiasalį ir Kiniją. Žaliasnis ir tamsiasnių spalvų tonų nugaroje, nei nominuotas porūšis, o ant sparnų turi plačias, baltas juostas.
- Regulus regulus sanctaemariae Vaurie, 1954; savaime gyvena Azorų salyno Santa Marijos saloje. Blyškesnis už kitus Azorų salų porūšius, o apatinė kūno dalis balsva.
- Regulus regulus sikkimensis Meinertzhagen R. & Meinertzhagen A., 1926; peri Indijoje ir Kinijoje. Tamsesnių plunksnų tonų nei R. r. himalayensis, bei žaliasnių plunksnų nei pas nominuotą porūšį.
- Regulus regulus teneriffae Seebohm, 1883; savaiminė ir sėsli Kanarų salyno - La Gomeros ir Tenerifės salose. Šis porūšis yra didesnis už nominuotą porūšį, o dalis ornitologų laiko net atskira rūšimi[6]. Tai savitas porūšis, kurio kaktoje juoda dėmelė, o apatinė kūno dalis rožinių - tamsiai gelsvų plunksnų atspalvių.
- Regulus regulus tristis Pleske, 1892; perimvietės Kinijoje ir Vidurinėje Azijoje, o žiemavietės šiaurės rytų Afganistane. Tai savitas porūšis. Viršugalvio geltona dėmelė ryškesnė nei pas kitus porūšius, o apatinė kūno dalis daugiau pilkšvesnė.
- Regulus regulus yunnanensis Rippon, 1906; peri rytų Himalajuose, Mianmare ir Kinijoje. Atrodo kaip R. r. sikkimensis porūšis, bet visas tamsesnis, su tamsiai žalia viršutine kūno dalimi ir tamsiasne gelsva kūno apačia.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „IUCN Red List - Regulus regulus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2018-08-09.
- ↑ Killian Mullarney, Lars Svensson, Dan Zetterstrom, Peter J. Grant. Collins Bird Guide. London: Collins, 1999 m. p. 336. ISBN 978-0-00-219728-1
- ↑ Nykštukas, Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 3 (Masaitis–Simno), p. 214. Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987 m.
- ↑ 4,0 4,1 Vytautas Logminas. Nykštukiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ oiseaux-birds.com / Goldcrest, Regulus regulus
- ↑ birdguides.com / Twitching Tenerife's specialities in 48 hours | 01/06/2018
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- woodlandtrust.org.uk / Goldcrest (Regulus regulus)
- ebird.org / Goldcrest
- bto.org / Identifying Goldcrest and Firecrest
- youtube.com / Le roitelet huppé.; vaizdo siužeto pasakojimas prancūziškai
- youtube.com / Goldcrest (Regulus regulus ♀) / Wintergoldhähnchen (2) - paprastojo nykštuko patelė
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |