Nyderlandų geografija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Nyderlandų geografija
Žemynas	Europa
Regionas	Vakarų Europa
Plotas	41 545 km² 80,59 % žemės 19,41 % vandens
Pakrantė	451 km
Sienos	Belgija 450 km Vokietija 577 km
Aukščiausias taškas	Valserbergas 322,7 m
Žemiausias taškas	Niverkerkas prie Eiselio -7 m
Ilgiausia upė	Reinas 764 km
Didžiausias ežeras	Eiselio ežeras 1 100 km²

Nyderlandai, arba Olandija – valstybė Vakarų Europoje prie Šiaurės jūros. Šiaurinėje pakrantėje Vakarų Fryzų salos – smėlio kopos, kintantys salų kontūrai dėl jūros erozijos; didžiausios salos km²: Tekselis 161, Teršelingas 96, Amelandas 57, Vlilandas 40.

Paviršius

Žemumų kraštas; ~40 % šalies teritorijos sudaro žemės, atkovotos iš jūros, ežerų, pelkių ir upių. Žemiau jūros lygio yra 24, nuo 0 iki 1 m virš jūros lygio 9, aukščiau 50 m virš jūros lygio 2 % šalies teritorijos. Vidutinis šalies aukštis 10 m virš jūros lygio; aukščiausias taškas Valserio kalva (323 m virš jūros lygio) – Limburgo aukštumoje, Olandijos, Vokietijos ir Belgijos pasienyje, žemiausi taškai Pietų Plaso polderis (7 m žemiau jūros lygio), Princo Aleksandro polderis (6,7 m žemiau jūros lygio).

Vakarinėje pakrantėje ir Vakarų Fryzų salose smėlio kopos ir pylimų sistema; aukščiausios kopos Kenemelande 56 m virš jūros lygio.

Dvi pagrindinės topografinės savybės – Žemoji Olandija ir Aukštoji Olandija. Žemoji Olandija – šiaurinė ir vakarinė šalies dalys; vyrauja depresijos ir aukščiai iki 1 m virš jūros lygio; daugiausia moliai, durpės, jūrinės ir upinės sąnašos; poleriai ir upių slėniai, išraižyti kanalų, upių ir liekaninių ežerų. Aukštoji Olandija – pietinė ir rytinė šalies dalys; rytuose vyrauja smėlio kalvos – Torenbergas, Veliuvė, Tventė; pietuose klintys, mergeliai, priemoliai. Piečiausia dalis Limburgo aukštuma Ardėnų masyvo pakraštyje, dėl didelių santykinių aukščių ir gilių slėnių dažnai vadinama „Olandijos Šveicarija“.

Klimatas

Vyrauja Atlanto jūrinis su švelniomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis dėl drėgnų oro pernašų nuo Atlanto. Dažni stiprūs vakarų vėjai. Iki 300 apsiniaukusių dienų per metus, rūkai . Vidutinis dienų skaičius per metus su krituliais 130–140, iš jų sninga 20–30 dienų. Dažnai Žemojoje Olandijoje nuolatinė sniego danga nesusidaro. Didelis vidutinis santykinis oro drėgnumas (Amsterdame 86 %). Vidutinis metinis kritulių kiekis 650–850 mm. Drėgniausi mėnesiai liepa ir rugpjūtis, nors krituliai pasiskirstę beveik tolygiai per visus metus. Saulėčiausias laikotarpis nuo gegužės iki liepos, šilčiausias nuo birželio iki rugsėjo.

Vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą °C (vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm): Groningenas +2 ir +16,5 (780), Amsterdamas +2 ir +17 (840), Roterdamas +2,5 ir +16 (780), Midelburgas +4 ir +17,5 (760), Mastrichtas +2,5 ir +18 (750).

Vandenys

Vandenys užima 18,6 % šalies teritorijos (įskaitant Vedų jūrą, Eiselio ežerą, upes, dirbtinius ir liekaninius ežerus, kanalus).

Dirvožemis

Žemojoje Olandijoje vyrauja durpingi ir molingi polderių dirvožemiai, rytinėje dalyje – aliuviniai, pietinėje – liosiniai dirvožemiai.

Augalija

Plačialapių miškų zona; natūrali augalija ir gyvūnija liko tik saugomose teritorijose. Nedideli ąžuolų ir bukų miškai išlikę Drentės ir Gelderlando provincijose; miškai sparčiai atsodinami. Būdingas kraštovaizdis – dirbamosios žemės plotai, pievos ir ganyklos, susiskirstyti kanalais.

Gyvūnija

Aukštose kopų žolėse ir viržynėse sutinkama kiškių, fazanų, kurapkų. Vedų jūroje gausų migruojančių paukščių.

Aplinkosauga

Dideli reikalavimai aplinkosaugai; veiksmingai veikia daugybė aplinkosaugos organizacijų. Nuo 1995 m. „Žalieji mokesčiai“ požeminiams vandenims, šiukšlėms, kurui, energijai.

Svarbiausios aplinkos užterštumo priežastys – didelis gyventojų tankis, gamybos koncetracija, erdvės trūkumas. Vandens ir dirvos tarša cheminėmis trąšomis, rūgštieji lietūs, komunalinės atliekos, atmosferos tarša. Didelis Maso, Reino ir Eiselio užterštumas nitratais, švino ir chromo jugniniais.